„Ar nesijauti kalta dėl to, kad vienas vaikinas buvo sužalotas, o kitas atsidūrė kalėjime?“ – tokį klausimą advokatė Angelija Morkvėnienė Plungės rajono apylinkės teisme uždavė nepilnametei liudytojai Airidai. Mat būtent jos aršumo „dėka“ aštuoniolikmetis (įvykio metu buvo nepilnametis) Tomas J., sumušęs metais jaunesnį plungiškį Mindaugą bei pažeidęs viešąją tvarką, rugpjūčio 18-ąją atsidūrė teisiamųjų suole.
Kaip pasakojo teisiamasis, praėjusių metų liepos 6-osios vakarą jis su Airida ir dar pora draugų V. Mačernio gatve ėję namų pusėn. Ties 35-uoju namu jie pamatę Mindaugą ir Indrę. Tiesa, Tomas Mindaugą sakė pažinojęs tik iš matymo – nei draugai, nei priešai jiedu nebuvę.
O štai merginos viena kitą pažinojusios geriau ir tarpusavyje nesutardavusios.
Pasak Tomo, pamačiusi Indrę, Airida ėmusi ją šaukti „varškės“ pravarde, užgaulioti. Paskui, palikusi savo draugus ir nuėjusi prie Indrės bei Mindaugo, dar aršiau prisikabinusi prie merginos. Netgi trenkusi jai delnu per veidą, apstumdžiusi. Mindaugas, ištiesęs ranką, bandęs atstumti įniršusią merginą. O Tomui J. tuomet pasirodę, jog Mindaugas stumdo jo draugę, todėl ir puolęs jį mušti.
Pasak nukentėjusio septyniolikmečio, jis Airidos nestumdęs, tik prilaikęs, kad ji nepultų Indrės. Kai Airida nuo jo draugės atstojo, jiedu apsisukę ir ėję tolyn, tačiau tuomet pajuto pirmąjį smūgį į dešinįjį šoną. Jį sudavė kaltinamasis. Paskui Mindaugui dar keletą kartų buvo suduota į veidą, spirta iš kojos.
Sumuštas nepilnametis kartu su savo drauge šiaip ne taip pasiekė jos namus, o iš ten buvo išvežtas į Plungės ligoninės priėmimo skyrių. Vaikinui sumuštas visas veidas: sužalota akis, sulaužyta nosis, išmuštas dantis. Taigi po įvykio nukentėjusiajam prireikė ir Kauno akių gydytojų, ir dantų protezuotojų pagalbos.
Valstybinei ligonių kasai Mindaugo gydymas Kauno klinikose atsiėjo 1 406 Lt – tokį ieškinį VLK pateikė teismui. Mindaugo tėvai už sūnaus danties protezavimą ir vaistus sumokėjo 1 709 Lt. Be to, nukentėjusysis ir jo tėvai pateikė 5 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Tomas J. sakė patirtą turtinę žalą sutinkąs atlyginti – ir Valstybinei ligonių kasai, ir nukentėjusiojo tėvams. O štai neturtinė žala, jo nuomone, – per didelė. „Na, nebent kokį tūkstantį galėtume sumokėti“, – sakė teisiamasis.
Teisiamasis, paklaustas, kodėl sumušė niekuo dėtą vaikiną, atsakė: „Nežinau, gal norėjau apginti Airidą.“
Nukentėjusiojo mama teisiamajam priekaištavo, kad šis po įvykio net atsiprašyti neįstengė, o ką jau bekalbėti apie geranorišką žalos atlyginimą. Į šiuos priekaištus atsakė Tomo J. mama: „Norėjome ir atsiprašyti, ir atsilyginti, bet kriminalistai nuo mūsų slėpė, kas nukentėjusysis, kur jis gyvena.“
Paragintas advokatės A. Morkvėnienės, teisiamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir jo tėvų. Atsiprašė ir jo mama, tačiau ji agresyvų sūnaus poelgį vertino kaip ligos apraišką: esą jis – neprognozuojamas, ne kartą gydytas ir t. t. Būtent dėl to, dar prieš pradedant nagrinėti bylą, kaltinamojo advokatė ir mama prašė skirti jam ekspertizę bei išsiaiškinti, ar jaunuolis tuomet suvokė, ką darė, ar suvokia savo veiksmus dabar.
Teismo posėdžio pradžioje advokatės prašymas buvo atmestas, tačiau vėliau nutarta byloje padaryti pertrauką ir teisiamajam suteikti galimybę pateikti medicininius dokumentus. Kito posėdžio metu, įvertinus pateiktus dokumentus, ko gero, ir bus sprendžiama – būtina ekspertizė ar ne.
Teismas sprendė ir dar vieną klausimą – pratęsti vaikino suėmimą ar skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę? Pats teisiamasis, aišku, prašė švelnesnės, pavyzdžiui, namų arešto. Teismas vis dėlto suėmimą pratęsė dar dviem mėnesiams. Mat gali būti, jog, išėjęs į laisvę, teisiamasis spruks į užsienį – taip sykį jis jau buvo padaręs. Todėl nutarta jo nepaleisti, o laukti, kol bus išnagrinėta byla. Juolab kad jam iškelta ir dar viena – už vagystę.