Rugpjūčio 23 dieną – prieš 20 metų – visos trys Baltijos šalys susijungė į gyvą grandinę. Stebuklas buvo jau vien tai, kad tądien lietuviai, latviai ir estai nuo Vilniaus Gedimino kalno iki Talino ilgojo Hermano bokšto galėjo stovėti ir laikytis už rankų. To nevalia pamiršti. Tai – gyva atmintis.
Praėjusį sekmadienį susirinkę Plungės Senamiesčio aikštėje, vieni kitų klausėme, kur buvome tą dieną ir tą valandą. Buvome ten, kur buvo visa Lietuva arba didžioji jos dalis. Juk visi atmintinai žinojome to laiko laisvės šauklio Arvydo Vilčinsko dainos „Į Lietuvą“, kvietusios į Baltijos kelią, žodžius ir drauge su visais dainavome, o iš dangaus krito gėlės.
Tokį pat saulėtą praėjusio sekmadienio vidurdienį čia, Plungės Senamiesčio aikštėje, prisiminėme kelią, į kurį taip ilgai ir sunkiai ėjome. Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai Gedimino kalno pilies bokšte pasirašė bendrą deklaraciją. Ministrai pirmininkai taip pat kartu dalyvavo šv. Mišiose Vilniaus Arkikatedroje, padėjo gėlių prie Sausio 13-osios memorialo, kreipėsi į žmones Nepriklausomybės aikštėje, dalyvavo Seime vykusiame iškilmingame minėjime.
Į mus, plungiškius, kreipėsi Plungės rajono savivaldybės merė Elvyra Valerija Lapukienė ir jos pavaduotojas Juozas Šlepetis. Jie priminė kovą už laisvę ir kainą, kuri už ją buvo sumokėta. Merė sakė, jog gyvename nelengvą metą, tačiau jį įveiksime ir padarysime daugiau, negu padarėme. Anot J. Šlepečio, Baltijos kelias tapo pilietiškumo simboliu.
Visus savo puikiomis dainomis pasveikino jungtinis choras. Klausėmės puikių „Suvartuko“ vokalinės grupės (vadovė Valentina Balčiauskienė), kultūros centro choro (vadovas Alfonsas Vildžiūnas), politinių kalinių ir tremtinių choro „Tėvynės ilgesys“ (vadovė Agnietė Lizdenytė), Plungės Šv. Jono krikštytojo bažnyčios sumos choro (vadovas Tomas Ambrazaitis) dainų. Koncertavo ir du žinomi rajono folkloro ansambliai – Kulių „Vaisgamta“ (vadovai Mirga ir Audrius Gulbinskai) bei Plungės „Gondinga“ (vadovė Dalia Stasikėlienė).
