752 įkalinimo diena.
Mano pagrobėjai vis dar erzina mane, po nosimi kaišiodami kvailus mažus daikčiukus. Pietauja, besimėgaudami mėsyte, o aš priverstas krimsti kažkokius džiovintus grūdus. Vienintelis mane palaikantis dalykas – viltis pabėgti. Kol kas šiek tiek nuraminu save, po truputį niokodamas visus baldus. Rytoj greičiausiai sudraskysiu dar vieną gėlę.
761 diena.
Šiandien mano pastangos nužudyti pagrobėjus, sukantis jiems aplink kojas tol, kol jie vaikšto, beveik pavyko. Reikės tai išbandyti ant laiptų. Stengiuosi priversti tuos engėjus pasibjaurėti manimi (gal pagaliau išmes iš namų), taigi privėmiau ant jų mylimiausio fotelio. Reikės išbandyti šitą triuką jų lovoje.
762 diena.
Miegojau visą dieną, kad kiaurą naktį, reikalaudamas maisto, galėčiau nepaliaujamai kniaukti. Gal neištvers?
765 diena.
Sugavau pelę ir atvilkau jos begalvį kūną prie jų kojų. Norėjau, kad sužinotų, koks žiaurus galiu būti, ir taip įvaryti jiems baimės. Bet jie ėmė burkuoti, koks aš šaunus mažas katinėlis. Hmmm… Planas nesuveikė.
769 diena.
Pagaliau įsitikinau, kad jie yra žiaurūs sadistai. Be jokios priežasties buvau kankinamas vandeniu ir neaiškios kilmės chemikalu, vadinamu šampūnu. Koks iškrypėlis galėjo išrasti tokį klaikų skystį? Vienintelė paguoda – nykščio gabaliukas, likęs tarp mano dantų…
771 diena.
Šiandien įvyko kažkas panašaus į jų bendrininkų susirinkimą. Tuo tarpu aš buvau kalinamas tamsiame sandėliuke. Vis dėlto girdėjau jų triukšmą ir klaikų kvapą, sklindantį iš taurių. Jie tai vadino alumi. Bet svarbiausia, kad išgirdau, jog esu izoliuotas, nes galiu sukelti alergiją. Reikės sužinoti, ką reiškia tas žodis, ir panaudoti prieš juos.
774 diena.
Manau, kad kiti šio namo belaisviai yra pataikūnai ar net šnipai. Šuo nuolat paleidžiamas ir, atrodo, laimingas sugrįžęs. Aišku kaip dieną – jis skundikas. Paukštis savo ruožtu yra informatorius, nes suokia jiems visokias malonybes. Garantuoju, kad jis raportuoja kiekvieną mano judesį. Jis saugus, kadangi kol kas gyvena metaliniame narvelyje. Bet aš galiu palaukti. Juk tai tik laiko klausimas…
