Kažkada buvome praradę galvas dėl automobilių. Dabar jų tiek, kad gatve sunku praeiti. Vis dažniau ir dažniau žvalgomės į žirgus, ant kurių taip elegantiškai išlenktos nugaros grakščiai sėdi raitelis. Vaizdas nepakartojamas, todėl nėra ko stebėtis, kad nemažai mergaičių bent pasvajoja apie žirgą.
Jadvyga ir Antanas Šatkauskai, ilgus metus gyvenę mieste, jau senokai įsikūrė Babrungo seniūnijos Žvirblaičių kaime, Antano tėviškėje. Kadaise buvęs stambus ūkis per ilgus metus virto tik gerokai nugyventa sodyba. Tačiau Jadvyga ir Antanas, keldamiesi ten gyventi, turėjo nemažų planų ir, atrodo, sėkmingai juos įgyvendina.
Gražus gyvenamasis namas, didžiulės fermos, kuriose nesunkiai telpa 100 melžiamų karvių, 6 žirgai ir pora kumeliukų, rodo, jog čia gyvena darbštūs ir pasiturintys ūkininkai. Jadvyga juokiasi ir sako, jog ji – tikra miesčionė, užaugusi J. Tumo-Vaižganto gatvėje, o dabar – lyg čia visą gyvenimą buvusi.
Senoji Antano tėvukų sodyba skirta žirgams. „Tegu bus bočiaus atminimui“, – sako Jadvyga, mat šis labai mylėjęs arklius. Jai pritaria ir šalia sėdėjęs Antanas, o netrukus pasirodo ir sūnus Arūnas. Tai jis globoja ir saugo žirgus, nes bet kam jų nepatikėsi – labai jautrūs ir reikalauja atsargaus elgesio.
Paaiškėjo, kad didžiausia žirgų aistruolė – anūkėlė Beatričė. Tai ji užsigeidė žirgo, ir gana, o anūkės noras seneliams – įsakymas.
Kartą pabandžiusi pajodinėti, mergaitė nuo žirgo beveik ir nenulipo… Greitai jai sukaks 14 metų, o jau dalyvavo ne vieneriose varžybose, yra iškovojusi taurę, o žirgai turi net penkias vadinamąsias rozetes. Stambiausios varžybos, kuriose mergaitė dalyvavo, vyko Gargžduose.
Tiesa, pradžioje jodinėjo nuomotu žirgu. Jodinėti žemaitukais ją mokė Vidmantas Gedeikis. Ir tik tada, kai ryžosi tapti tikra raitele, Beatričė pradėjo važinėti į Gargždus – Šiūparių kaime veikia jojimo klubas „Žemaičiai“, o ją treniruoti ėmėsi treneris Gedas Gudelis – žinomas respublikoje, turi savo žirgyną. Tai su jo žirgu mergaitė ir dalyvavo pirmosiose varžybose.
Šatkauskų žirgai dabar vadinasi Lietuvos jojamieji. Tai trakėnai, sukergti su hanoveriais. Visi žirgai turi pasus, sertifikatus ir visus dokumentus, kurie reikalingi dalyvaujant varžybose.
Kumelaitės, kuria dabar jodinėja Beatričė, vardas – Kalifornija. Šatkauskai turi ir savo eržiliuką Budioną. Taigi žirgynas beveik suformuotas. Beje, visi žirgai laikomi senelio sodyboje, tad nereikia po 400-450 litų mokėti už patalpų nuomą ir žirgų priežiūrą. Be to, ir mokestis (300-3000 Lt) už kergimą susitaupo.
Šeria šienu, tiesa, avižų nuperka, bet ir karvėms kombinuotųjų pašarų reikia pirkti, taigi, anot Jadvygos, bendrai ir maitina per žiemą.
Jodinėti jau pradėjo ir Arūno sūnus Šarūnas. Jam tik 10 metų, tad raitelis dar silpnokas, bet ateityje – kas žino, kaip viskas pasisuks. Kai pagalvoji, iš kur tų vaikų trauka prie arklių?.. Tikriausiai iš bočiaus, nes šis arklius be galo mylėjo. Štai sūnus Arūnas, glostydamas arklius, vis jį prisimena. Tėvas turėjo neblogų darbinių arklių – ko gero, ir vaikų bei anūkų prisirišimas nuo jų prasidėjo.
Rūpėjo sužinoti, ar turi nuolatinį veterinarijos gydytoją? Arūnas prasitarė, jog jų gyvulius gydo veterinarijos gydytojas Algirdas Žiobakas, tačiau, kai sunkiau susirgo vienas žirgas, jam specialistą vežė net iš Klaipėdos.
Rodydama savo namus, Jadvyga sako, jog dabar pradėjo remontą. Viskam reikia pinigų, – atsidūsta moteris ir prideda, kad reikia ir laiko. Juk ūkis didelis, tiesa, turi porą samdomų žmonių, bet tenka ir patiems šeimos nariams prikibti. Juk pora šimtų hektarų žemės, karvių banda, žirgai…
Ūkis didelis, bet šį kartą kalbėjome apie žirgus, tad Arūnas negalėjo jais atsidžiaugti. Protingi, visada žino, ką daro, niekada žmogaus be reikalo neužgaus. Jeigu ruošiasi įspirti, būtinai pirmiau perspės. Nežinau, kiek galima kalbėti apie žirgus, tačiau Jadvyga tą kalbą nutraukė ir pakvietė žvilgtelėti į jos lėlių kolekciją. Gražios, įdomios, iš įvairių šalių surinktos. Moteris pati iš savęs ir savo pomėgio skaniai juokėsi, bet jai įdomu – vadinasi, reikalinga, juolab kaime, tolokai nuo žmonių gyvenant.
Per langą matėme kalnelius ir krūmokšnius – žemė javams auginti nelabai tinkanti. Todėl, vos įsikūrę, šeimininkai ėmėsi gyvulininkystės. Tiesa, be galvijų, kitų gyvulių nelaiko. Užsiaugina bulvių, daržovių – ko daugiau reikia šeimai. Tai, ko gero, Jadvygos rūpestis, Arūno – žirgai, o anūkų – pramogos, sportas.
