Tokių drastiškų priemonių žada imtis pienininkyste užsiimantys ūkininkai, kurių netenkina jau pusantrų metų vykdoma, anot jų, skurdinimo politika. Prieš porą savaičių į Jonavą susirinkę pieno gamintojai surašė dvi rezoliucijas. Vienoje jų – reikalavimai Vyriausybei, kitoje – reikalavimas atsistatydinti žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei. Kol kas žemdirbiai laukia atsakymų į rezoliucijas. Jei į jas nebus reaguojama, ketinama imtis veiksmų: prie Žemės ūkio ministerijos planuojama nuvežti kelis šimtus karvių, o kelius į Lenkiją, Latviją ir pačioje Lietuvoje blokuoti žemės ūkio technika. Visa tai, žinoma, bus daroma šalies mastu, tad į protestuojančiųjų gretas įsilies ir plungiškiai, ir rietaviškiai.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) išplėstinis tarybos posėdis Jonavoje vyko vasario 23-iąją. Į jį susirinko per 900 ūkininkų iš visos šalies, tarp jų – apie šešiasdešimt iš Plungės ir Rietavo.
Kaip skelbiama www.zur.lt, padėtis pieno sektoriuje pasiekė kritinę ribą: likviduota daugiau nei 230 ūkių, parduota daugiau nei 16 tūkstančių karvių.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pabrėžė, kad šio sektoriaus problemos – ypač skaudžios, todėl valdžia privalo priimti atitinkamus sprendimus. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, LPGA narys Bronius Markauskas apžvelgė pieno rinką ir pažymėjo, jog šiandien žemdirbių kritika Vyriausybei, Seimo Kaimo reikalų komitetui, Žemės ūkio ministerijai yra pelnyta. Lietuvoje už pieną mokama kaina – mažiausia Europoje, o susidariusi krizinė situacija gali užsitęsti dar kelerius metus ir tai neigiamai palies ne tik mūsų šalies pienininkystę, bet ir ekonomiką. B. Markausko teigimu, į pieno sektorių investuotas 1 euras duoda grąžos 4 eurus. Todėl kyla klausimas, kodėl šis sektorius naikinamas.
Posėdyje dalyvavo ir ministrė V. Baltraitienė, tačiau iš jos pienininkai esą taip ir neišgirdo ataskaitos, kas atlikta vykdant LPGA posėdžiuose priimtų rezoliucijų reikalavimus. Ji ūkininkus informavo, kad pieno sektoriaus 2015 metų nuostoliams padengti iš ES prašoma 70 mln. eurų, taip pat – leidimo lanksčiau taikyti valstybės pagalbos priemones, bet Briuselis nesąs suinteresuotas pagelbėti.
B. Markauskas susirinkusiesiems perskaitė atskirą rezoliuciją, kuria reikalaujama ministrės V. Baltraitienės atsistatydinimo. Už tai pasiūlyta balsuoti atsistojant. Dauguma dalyvių atsistojo, taip pritardami rezoliucijai. Pritarta ir protestui, kurį pienininkai žada organizuoti kovo 23-iąją, jeigu iki to laiko nebus įgyvendinti pagrindinės rezoliucijos reikalavimai.
LPGA išplėstinio tarybos posėdžio rezoliucijoje Vyriausybei keliamas reikalavimas ieškoti finansinių resursų ir padengti 2015-aisiais mūsų šalies pieno gamintojų dėl Rusijos embargo patirtus ir 2016-aisiais vis dar patiriamus nuostolius. Norima, kad kooperatinei pieno perdirbimo įmonei „Pienas LT“ būtų suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas ir kad būtų surasta lėšų, leisiančių įgyvendinti ir plėtoti modernios pieno perdirbimo gamyklos projektą. Dar vienas iš reikalavimų – sukurti pieno rinkos gyvybingumo palaikymo fondą, iš kurio būtų teikiama valstybės parama pieno gamintojams. Ūkininkai nori, kad nuo šių metų jiems nebūtų taikomos tiesioginės išmokų už pirmuosius hektarus schemos, o už kvotinio pieno toną būtų mokamos 25,20 euro dydžio išmokos. Be to, siekiama, kad mažėjant žemės ūkio produkcijos gamybos mastams ir pajamoms būtų 30 proc. sumažintas Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų skaičius. Norima, kad netekusiu galios būtų pripažintas Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas. Dar tikimasi, kad kooperacijai skatinti iš ES biudžeto bus skirta papildoma finansinė parama ir kad programos „Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimas“ priemonės „Žemdirbių savivaldos stiprinimas“ finansavimas šiemet nebus mažesnis nei 2015-aisiais.
Rezoliucija, kuria reikalaujama V. Baltraitienės atsistatydinimo, grindžiama tuo, kad nei pati ministrė, nei jos komanda nevykdo Vyriausybės programos XV straipsnio „Konkurencingas žemės ūkis ir įvairiapusė kaimo plėtra“, nesiskaito su žemdirbių savivaldos nuomone, ignoruoja dialogą su socialiniais partneriais, drastiškai naikina pieno sektorių, demonstruoja abejingumą Lietuvos pieno gamintojų asociacijos reikalavimams, krizės metu inicijavo pieno gamintojams žalingą įstatymą, kuris tapo dar viena bausmės rykšte žemdirbiams ir kt.
Nurodoma, kad ministrė neva nevykdė 2013 m. kovo 22 d. įvykusios Lietuvos žemdirbių konferencijos-suvažiavimo, 2015 m. vasario 24 d. visuotinio Lietuvos pieno gamintojų asociacijos suvažiavimo, 2015 m. rugpjūčio 7 d. išplėstinio LPGA tarybos posėdžio ir 2015 m. gruodžio 17 d. LPGA rezoliucijų reikalavimų. Ūkininkai rašo reiškiantys nepasitikėjimą ir besąlygiškai reikalaujantys V. Baltraitienės atsistatydinimo.
Kaip sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, LŪS Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys, žemdirbiai savo reikalavimus pateikė ir kol kas laukia Vyriausybės, kuri vis dar nagrinėja rezoliucijas, atsakymo. „Ketvirtadienį pas premjerą vyko pasitarimas. Kiek žinau, kažkas žadama, bet mes sieksime, kad būtų įvykdyti visi mūsų reikalavimai. Jei ne, imsimės drastiškų priemonių mitinguodami prie ministerijos, Seimo, užtverdami kelius į Lenkiją, Latviją ir pačioje Lietuvoje“, – kalbėjo ūkininkų atstovas.
Jau pusantrų metų, anot M. Kakčio, pienininkai dirba „į minusą“. Pienas parduodamas nuostolingai, tik išmokos šiek tiek kompensuoja patiriamą žalą. Ūkininkai nebenori laikyti karvių, pageidautų pereiti į kitą, tarkim, grūdinių kultūrų sektorių, bet tai nėra taip paprasta, nes deklaruoja pievas, o jas suarti ir apsėti draudžiama. Todėl taip tęstis ilgiau negali.
Kaip pasakojo LŪS Plungės skyriaus pirmininkas, kovingai nusiteikę visos Lietuvos, taip pat Plungės ir Rietavo, ūkininkai. Visi pasisako už tai, kad atėjo laikas už save pakovoti.
