Šv. Velykos – didžiausia metų liturginė šventė, nes Jėzaus Prisikėlimas yra esminė mūsų tikėjimo tiesa. Tai pirma ir svarbiausia žinia, kurią Jėzaus Kristaus mokiniai skelbė po Sekminių, Gerosios Naujienos šerdis. Prisikėlimas iš numirusių patvirtina Jėzaus dievystę. Savo mirtimi ir prisikėlimu Kristus mus išlaisvino iš nuodėmės ir atvėrė kelią į naują gyvenimą, parodydamas begalinį Dievo gailestingumą.
Šv. Velykos – ir gamtos atbudimo, prisikėlimo iš žiemos sąstingio šventė. Kodėl Velykų laukia mūsų vaikai? Kuo jiems svarbi ši graži pavasario šventė? Juk antrasis Velykų laiko sekmadienis (Atvelykis) Lietuvoje nuo seno vadinamas Vaikų Velykėlėmis.
„Velykos – tai linksma ir graži šventė. Nepamirškime, kad jų metu mes pagerbiame Jėzaus Prisikėlimą, tai didelis džiaugsmas. Per Velykas man patinka ieškoti paslėptų margučių ir saldumynų.“ (Gytis)
„Velykos – tai didžiausia pavasario šventė. Mūsų šeima draugiškai kuliasi margučiais, keliaujame pas močiutę ir senelį. Pasakojama, kad yra tokia būtybė, vaikai ją vadina Velykų Bobute. Ji turi pagalbininką Zuikį Puikį. Jie, susikibę rankomis, paslapčia keliauja pas kiekvieną vaiką į namus. Nesuklyskit, jie nelenda per kaminą kaip Kalėdų Senelis. Jie lenda per atvirą langelį. Nebijokit, jei langelis bus uždaras, Zuikis Puikis duos Bobutei maišelį su stebuklingais milteliais ir grąžtu sienai pragręžti. Štai taip jie aplanko visus vaikus ir palieka skanumynų.“ (Viltė)
„Velykos – tai Jėzaus Prisikėlimas. Prieš tai mes pasninkaujame ir marginame kiaušinius, kad turėtume ką ridenti. Velykas švenčiu savo kaime, pasikviečiu draugų ir ridename margus kiaušinius ant žolės. Kas laimi, susirenka visus. Paskui einame jų mušti ir valgyti.“ (Tadas)
„Visi Velykų rytą einame į bažnyčią. Grįžę marginame kiaušinius, po to važiuojame pas gimines. Atvažiavę pasimeldžiame ir pusryčiaujame. O tada prasideda įvairiausios rungtys su margučiais. Laimėjusįjį močiutė apdovanoja zuikių atneštais šokoladiniais kiaušiniais. Tas vaikas, kuris laimi, visada pasidalija su kitais. Nuskriaustų nelieka. Kai ateina vakaras, mes su broliu paprašome, kad liktume miegoti pas senelius, nes ten lieka mūsų pusseserės ir pusbrolis. Ryte skubame į lauką ieškoti paslėptų kiaušinių. Mudvi su vyresniąja pussesere visada susitariame išeiti anksčiau, kad prisirinktume daugiau, bet mano brolis su pusbroliu visuomet laimi. Velykos – tikrai nuostabiausia šventė.“ (Rusnė)
„Velykos – Jėzaus Prisikėlimo šventė, pavasario pabudimo šventė. Atbunda visa gamta. Žaliuoja žolytė, išsprogsta medžių pumpurai, aukščiau pakyla saulutė. Savo šeimoje mes visada švenčiame Velykas. Didįjį šeštadienį marginame kiaušinius. Marginame juos žolelėmis, medžių lapeliais, svogūnų lukštais. Vėliau visi kartu kepame Velykų pyragą. Verbų sekmadienį jau būname papuošę Velykų medį. Po juo Velykų rytą randame dovanėlių, kurias paliko Velykų Bobutė. Tada sėdamės prie šventinio stalo. Mušamės margučiais, renkame stipriausią.“ (Julija)
„Mes, krikščionys, švenčiame savo Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo šventę. Ši šventė vadinama Velykomis. Velykų rytą einame į bažnyčią susitikti su Dievu. Grįžę namo sėdame prie vaišių stalo. Seniau per Velykas zuikis man atnešdavo daugybę dovanų, dabar jų atneša mažiau, nes aš jau esu didelis. Bet aš dėl to nesijaudinu. Man svarbiausia, kad pagaliau atėjo pavasaris. Velykos – pati linksmiausia metų šventė.“ (Justas)
„Šv. Velykos yra gražiausia pavasario šventė. Tai Jėzaus Kristaus Prisikėlimo šventė. Pasiruošimas jai labai patinka vaikams, nes marginami kiaušiniai. Juos marginti galima keliais būdais: vašku, raižyti peiliuku ar apvyniojus svogūnų lukštais, įvairiais žalumynais. O mes su broliu mėgstame marginti kiaušinius spalvotais pieštukais. Šv. Velykų rytą dažniausiai pasitinkame pas močiutę. Mus aplanko Velykų Bobutė. Ji mus apdovanoja gražiausiais margučiais, ant kurių būna užrašyti vardai. Tada prasideda ridenimo varžybos.“ (Martynas)
Džiugu, kad vaikai suvokia tikrąją Velykų prasmę. Ir visiškai suprantama, kad jiems tai pirmiausia – pavasario, margučių dažymo ir ridenimo, smagių žaidimų šventė. Šeimų ir giminių susibūrimo, dienų ilgėjimo ir gamtos atgimimo metas.
