„Kretingos maistui“ – Valstybės kontrolės veto

Kovo 16-ąją į posėdį rinkosi Plungės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas, kuriam pirmininkauja Robertas Endrikas. Susirinkusieji aptarė komiteto 2015-ųjų ir planuojamą šių metų veiklą, be to, buvo pristatytos trys ataskaitos: savivaldybės įmonės „Varpo“ knygyno finansinio (teisėtumo) audito, Savivaldybės kontrolieriaus 2015 m. veiklos, Savivaldybės administracijos vykdyto informacijos skelbimo rajono laikraščiuose paslaugų pirkimo patikrinimo.

Kontrolės komiteto nariai bene daugiausia dėmesio skyrė „Varpo“ knygyno audito ataskaitai, kurią pristatė Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vyr. specialistė Nijolė Gurčinė.
Atlikusi finansinį patikrinimą, vyr. specialistė įmonei turėjo ne vieną pastabą. Viena iš jų – knygynas nebendradarbiauja su Savivaldybės administracija. Auditorė neigiamai įvertino ir tai, kad įmonėje sudarant finansinę atskaitomybę nesivadovaujama verslo apskaitos standartais. Dar viena bėda – kad „Varpo“ įstatai nebeatitinka tikrovės, juos būtina keisti ir teikti tvirtinti Savivaldybės tarybai.
N. Gurčinė akcentavo, kad dokumentuose neteisingai nurodyta pastato vertė – esą statinys, kuriame įsikūręs knygynas, vertas tik 4 tūkstančių eurų. Tad šioje eilutėje turėtų atsirasti visiškai kitas skaičius – 29 804 eurai.
Komiteto narius gerokai nustebino informacija, kad knygyne laikomos nemenkos sumos grynaisiais. Patikrinimo dieną seife buvo daugiau nei 40 tūkstančių eurų. „Kai pasidomėjau, kodėl pinigai laikomi įmonėje, direktorė Vaclava Žutautienė man atsakė, kad nepasitiki bankais. Keistas požiūris – bankų bijo, o vagių ar gaisro – ne“, – kalbėjo vyr. specialistė.
Užsiminta ir apie tai, kad jau ne vienerius metus mažėja metinė knygyno apyvarta. Taigi Savivaldybei naudos iš įmonės nėra, ji vos ne vos išsilaiko.
Dėl mažėjančios apyvartos pastabų turėjo ir komiteto pirmininkas R. Endrikas: „Iš kur bus apyvarta, jei ten jokios rinkodaros nėra. Nesu matęs, kad ant lango kabėtų kokia reklama apie akcijas, išpardavimus ar gautas naujas knygas. Šioje vietoje knygynas gerokai „apsivėlęs“.“
Pristatydama Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2015 metų veiklos ataskaitą Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė sakė, kad per metus atlikti devyni auditai: septyni – finansiniai (teisėtumo), du – veiklos. Be to, išnagrinėti keturi skundai: Plungės miesto A. Jucio gatvės 12-ojo namo gyventojų nusiskundimas dėl administravimo mokesčio panaudojimo; dėl Plungės rajono savivaldybės ligoninės teikiamų medicininės reabilitacijos paslaugų teisėtumo; ar teisėtai buvo pasirinktas pretendentas lopšelio-darželio „Raudonkepuraitė“ ikimokyklinio ugdymo auklėtojo pareigoms eiti; ar teisėtas ir objektyvus buvo Senamiesčio mokyklos direktoriaus pavaduotojo ugdymui konkursas.
Kalbėdama apie pernykščius auditus, D. Jarašiūnienė paminėjo, kad buvo tikrinama savivaldybės įmonė „Plungės būstas“, jau minėtasis „Varpo“ knygynas ir Plungės atviras jaunimo centras.
Kontrolės ir audito tarnyba 2015-aisiais tikrino ir kaip viešoji įstaiga „Kretingos maistas“ teikia maitinimo paslaugas mokyklose. Beje, auditą mokymo įstaigų valgyklose atliko ne tik Savivaldybės kontrolieriai, bet ir Valstybės kontrolė. Abeji tikrintojai susidūrė su ta pačia problema – „Kretingos maistas“ atsisakė pateikti dokumentus, įrodančius įsigytų produktų kiekius ir kainas. „Mes norėjome įsitikinti, ar tikrai už tokią sumą nupirkta produktų, ar neperkama užkeltomis kainomis, bet… Jie neteikia dokumentų, sakydami, kad tai komercinė paslaptis“, – pasakojo kontrolierė.
Kaip sakė D. Jarašiūnienė, kontrolieriai važiavo per mokyklas, tikrino porcijų dydžius, žiūrėjo, ar žymima, kiek vaikų, gaunančių nemokamą maitinimą, atėjo valgyti, ir t. t. „Pažeidimų ten tikrai yra. Jų aptinkame nuolat, bet mūsų kalbos – lyg žirniai į sieną, – tikino ji. – Pavyzdžiui, nurodoma, kad 2014 metais mokiniams buvo perkami mažieji braziliški bananai, kurių kilogramas kainavo 8 litus. O iš tikrųjų vaikams buvo patiekiami dideli perpjauti bananai. Visai ne braziliški ir ne už 8 litus.“
Kontrolierės teigimu, sutartis, sudaryta tarp Savivaldybės administracijos ir „Kretingos maisto“, yra palanki privatininkui, joje nenumatyta jokių saugiklių. D. Jarašiūnienė įsitikinusi, kad tokius konkursus turi laimėti tie, kurie siūlo mažiausią patiekalų pagaminimo, o ne pačių patiekalų kainą. Jei produktų pirkimu rūpintųsi Savivaldybė, o ne paslaugos teikėjas, tuomet viskas būtų kur kas skaidriau.
Guodžia bent tai, kad Valstybės kontrolė Savivaldybės administracijai davė nurodymą nutraukti sutartį su „Kretingos maistu“. Paslaugas jam leista teikti tik iki mokslo metų pabaigos, paskui bus liepiama skelbti naują konkursą. R. Endriko nuomone, jei neįmanoma įdiegti kontrolės mechanizmo, gal tada visai nereikia įsileisti privatininkų į valgyklas, gal maitinimu, kaip ir anksčiau, tegu rūpinasi pačios mokyklos. „Anksčiau vaikai eidavo į valgyklas ir visai sočiai, skaniai pavalgydavo, o dabar, kiek žinau, bėga nuo to „Kretingos maisto“ maitinimo“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Visai neseniai Kontrolės ir audito tarnyba tikrino, kaip Savivaldybės administracija pasirinko rajono laikraščius, kuriuose viešina savo informaciją. Anot tikrintojų, administracija ne viską padarė taip, kaip reikėjo, tad pateiktos rekomendacijos, kaip nesklandumus ištaisyti.