Mintys po kasmetinės EUROPARC2009 konferencijos
EUROPARC federacija – tarptautinė organizacija, vienijanti 38 Europos šalių 500 saugomų teritorijų (nacionalinius, regioninius, gamtos parkus, rezervatus ir draustinius).
Kaip ir kasmet, rudeniop iš visų Europos saugomų teritorijų susirenka darbuotojai pasidalinti nuveiktais darbais, pasidalinti patirtimi, numatyti veiklos kryptis ateičiai.
Šiemet buvo ypatingas renginys, nes skirtas Nacionalinių parkų įkūrimo Europoje 100-mečiui paminėti. Pirmieji parkai 1909 m. įkurti Švedijoje, todėl šiemetinė konferencija vyko Švedijos Stromstad miestelyje, visai šalia Norvegijos sienos. Renginys buvo išskirtinis, nes 2009 m. rugsėjo 9 d. buvo įkurti du nauji besiribojantys jūriniai nacionaliniai parkai – Kosterhavet (Švedija) ir Ytre Hvaler (Norvegija).
Pagrindinis tikslas – išsaugoti ypač turtingą jūrinę florą ir fauną (toje vietoje priskaičiuojama per
6 000 rūšių), ypač kreipiant didžiulį dėmesį šiaurinio koralinio rifo apsaugai (daugelis tikriausiai net neįsivaizduoja, kad koraliniai rifai yra ir šiaurės jūrose).
Šis įvykis labai reikšmingas tiek Švedijoje, tiek Norvegijoje – jų atidarymo iškilmės ir renginiai anonsuoti abiejose šalyse, o atidaryme dalyvavo Švedijos karalius Carl XVI Gustaf ir Norvegijos princas Haakon Magnus, abiejų šalių aplinkos ministrai, apskričių ir savivaldybių vadovai, universitetų profesoriai, aplinkos apsaugos agentūrų vadovai, tūkstančiai vietinių žmonių ir svečių. Tiek Stromstade (Švedijoje), tiek Skjarhaldene (Norvegijoje) vyko mugės, koncertai. Valstybių valdovai vienas pas kitą plaukė ištaigingais senoviniais buriniais laivais.
Švedijos karalius pagerbė ir EUROPARC konferencijos atidarymo renginį – jame dalyvaudamas.
Konferencijos metu peržvelgta Europos nacionalinių parkų ir saugomų teritorijų kūrimo istorija, pasiekimai.
Pagrindinė konferencijos žinia: labai ambicingas užsibrėžtas tikslas Europoje iki 2010 m. sustabdyti bioįvairovės nykimą nebus pasiektas – reikalingos skubios viso pasaulio žmonių pastangos. Jei ne – daugelį natūralių kraštovaizdžių ir gyvūnijos ar augalijos rūšių matysime tik paveiksliukuose, o gyvenimas Žemėje nebebus toks malonus ir lengvas. Visiems lyg tapo ir aksioma – gamta nemokama, jos (iš)naudojimas nieko nekainuoja. Kai kurie procesai taip smarkiai vystosi, kad net didžiausi pesimistai prieš 10 metų to nenumatė.
Pasirodo, gamta irgi kainuoja, ji turi savo kainą. 2007 m. birželio 6-8 d. Heiligendamme G8+5 lyderių sueigoje pritarta Ekosistemų ir bioįvairovės ekonomikos studijai (TEEB). Nuo 2008 m. prie šios studijos dirbo apie 500 specialistų iš 50 organizacijų. Išvados stulbinančios – dėl bioįvairovės nykimo (atogrąžų miškų kirtimas, koralinio rifo nykimas, klimato pokyčiai dėl milžiniškų kiekių teršalų išmetimo ir pan.) kasmet pasaulis praranda apie 2,3 trilijonų (1012) eurų. Įmanoma įvertinti, net kiek galėtų kainuoti, pavyzdžiui, 1 ha koralinio rifo (apie 1 mln. eurų). Gal ateityje geriausia investicija bus į gamtos apsaugą, saugomas teritorijas?! Tai mums skamba gana egzotiškai, bet tai neišvengiama ir greitai gali tapti kasdienybe (papildoma informacija – www.teebweb.org).
Mūsų „savininkų“ verkšlenimas dėl saugomų teritorijų kiekio, apribojimų ir kitokios „priespaudos“ atrodo toks menkas ir vaikiškas…
Kalbėjusieji išreiškė susirūpinimą dėl Rytų Europos valstybių pastarųjų mėnesių politikos: taupyti aplinkosaugos sąskaita – tai ne tik specialistų praradimas, bet ir galimų didžiulių praradimų tiek gamtoje, tiek kraštovaizdyje grėsmė.
Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimo ekologiniam auklėjimui, įtraukiant į įvairiausius judėjimus, jaunųjų reindžerių stovyklas, kurios dabartinį jaunimą atitrauktų nuo kompiuterių, technologijų, miesto aplinkos ir daugiau supažindintų su gamta ne vien tik iš vadovėlių. Jie ją galėtų paliesti, pajausti, užuosti. Tai kvietė daryti ilgametis Peak district nacionalinio parko reindžeris, Pasaulinės reindžerių asociacijos įkūrėjas, 2009 metų Alfred Toepfer medalio nominantas (įteikiamas konferencijos metu už ilgametį indėlį, dirbant saugomose teritorijose). Apie tai antrino Kristel – šešiolikmetė jaunoji reindžerė iš Bavarijos miško nacionalinio parko.
Keletą dienų dar buvo galimybė dalintis patirtimi įvairiose darbo grupėse, ekskursijos metu po aplinkines saugomas teritorijas.
Paskutinį vakarą įteiktos trys Alfred Toepfer stipendijos jauniems saugomų teritorijų darbuotojams, kurie galės gilinti savo žinias ir patyrimą pasirinktoje srityje kitose Europos saugomose teritorijose.
Grįžęs iš panašių renginių, gauni lyg naują užtaisą toliau dirbti Žemaitijos krašto gamtinių ir kultūrinių turtų apsaugoje. Su gražiu pavydu gali tik stebėtis vakarų Europos šalių visuomenių sąmoningumo lygiu, o, pasikalbėjęs su kolegomis, supranti – dar daug darbų nepadaryta,… kad tik valdžia netrukdytų ir paremtų, o vietos žmonės suprastų ir palaikytų.
Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Giedrius NORVAIŠAS
