Balandžio pradžioje Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje vyko antrasis tarptautinis vaikų ir jaunimo meninės raiškos konkursas „Muzikos talentų lyga 2016“. Tarp daugiau kaip 600 dalyvių savo gebėjimais komisiją sužavėjo Plungės „Saulės“ gimnazijos moksleivis Marius Mickus. Tad mintimis apie konkursą ir muziką pasidalyti paprašėme šį talentingą jaunuolį ir jo mokytoją Eleną Klimienę.
Be muzikos jis negali
Tą dieną, kai lankėmės gimnazijoje, Mariui teko atlaikyti trijų kontrolinių maratoną, tad pirmiausia apie gabų savo mokinį papasakojo E. Klimienė.
Pedagogės žiniomis, į konkursą vyko tik vienas plungiškis – Marius. Iš pradžių organizatoriams reikėjo nusiųsti garso įrašą, kad jie įvertintų ir atmestų arba pakviestų dalyvauti „Muzikos talentų lygoje“. Taigi, kaip jau supratome, M. Mickus kvietimą gavo.
Vaikinui tai nebuvo pramoga, o didžiulis darbas, nes jis varžėsi net trijose rungtyse. Pirmą dieną dalyvavo operos solistės Nomedos Kazlaus vokalinio meistriškumo pamokose. „Vos tik Mariui uždainavus primadona buvo sužavėta. Ji įžvelgė, kad vaikinas turi talentą“, – džiaugėsi mokytoja. Dainavimo konkurse Marius pelnė pirmąją vietą. Anot E. Klimienės, tokia technika, kokia dainuoja vaikinas, Lietuvoje dainuojančių vyrų nėra, tad nereikėtų stebėtis, kad komisijai paliko įspūdį.
Naujų dainų konkurse gimnazistas užėmė antrąją vietą. Marius pateko į daugiausia balų gavusiųjų penketuką. O paskutinę dieną jam teko pakovoti dėl „Muzikos talentų lygos 2016“ vaikų didžiojo prizo. Tiesa, jį „nusinešė“ Bulgarijos atstovė, tarp jaunimo pagrindinį prizą pasidalijo lietuvė ir italė. Na, o mūsų kraštiečiui atiteko pirmoji vieta tarp visų konkurse iškovojusiųjų pirmąsias vietas.
„Marius gavo kvietimą į Bulgarijos talentų konkursą, taip pat į Kaune vyksiantį tarptautinį atlikėjų konkursą“, – pasakojo E. Klimienė. Be viso to, grupės „Rondo“ vadovas Aleksandras Ivanauskas-Fara pakvietė jaunuolį dainuoti solo chore „Božolė“, N. Kazlaus įteikė kvietimą nemokamai dalyvauti savo rengiamuose vokalo ir aktorinio meistriškumo kursuose Palangoje.
„Kai pirmą kartą išgirdau Marių dainuojant, pastebėjau jo savitumą. Tada supratau, kad jo į jokius rėmus negalima sprausti, negalima sugadinti talento. Dauguma atlikėjų turi išvaizdą, balsą, intonaciją, bet ne visi turi įgimtą muzikos pajautimą. Marius būtent toks. Be muzikos jis negali“, – gyrė savo mokinį E. Klimienė.
Po įveiktų kontrolinių pakalbinome patį šios istorijos herojų.
– Gal prisimeni, kokia buvo tavo pirmoji pažintis su muzika ir kada?
– Tai atsitiko pirmoje klasėje, kai pas senelius vyko Kalėdų šventė, o senelis pradėjo groti akordeonu. Man taip patiko, jog pats užsimaniau taip pat sugroti. Grojau kokias dvi savaites. Ir verkiau, ir nervinausi, kodėl neišeina, bet noras buvo per didelis, kad viską mesčiau. Taigi išmokau tą kūrinį savarankiškai iš klausos. Paskui pradėjau mokytis kitų kūrinių. Buvo daug lengviau.
– Galbūt kas nors iš artimų žmonių muzikavo ir tavo gabumai paveldėti?
– Taip, viską, ką aš turiu, gavau su genais. Proprosenelis buvo orkestro dirigentas. Po Antrojo pasaulinio karo mano giminė neteko namų, persikėlė gyventi į kaimą. Kadangi gyveno labai vargingai, neturėjo iš ko muzikos instrumentų nusipirkti, bet jie skolindavosi ir grodavo iš klausos kaip aš. Tereikėdavo paliesti instrumentą, ir skambėdavo harmonija. Mano giminė turi tą muzikinį mąstymą, ir viskas atrodo paprasta.
– Koks tavo muzikinis kelias iki šių dienų?
– Aišku, pradžioje aš nesupratau, ką turiu, todėl leidau vėjais savo talentą. Negrodavau, visi pykdavo, ypač mokytoja. Man reikėdavo to postūmio į priekį, prie kurio prisidėjo gerb. Vaikų globos namų direktorė Genovaitė Ūsienė. Pagaliau supratau, kad reikia mokytis muzikos, ir mokiausi. Bet reikia įdėti labai daug darbo norint ko nors išmokti, o vėliau ir ko nors siekti. Vien talento neužtenka, taigi tebemuzikuoju iki šių dienų.
– Koks atlikėjas, kompozitorius yra pavyzdys, į kurį norėtum lygiuotis? Kodėl?
– Louisas Armstrongas – tai vienas iškiliausių džiazo kompozitorių ir atlikėjų. Jis man autoritetas, nes jo muzika yra nenusakoma žodžiais. L. Armstrongas groja trimitu, o tą patį tembrą pritaiko savo balsui. Tai stebuklinga. Taigi noriu kurti, ieškoti ir mėgautis muzika kaip jis.
– Tau mieliau pačiam kurti ar improvizuoti ir savaip atlikti jau žinomus kūrinius?
– Mano nuomone, kam reikia dainuoti tą patį, kas jau ir taip atliekama. Atlikėjas turi pateikti savo interpretaciją, kad žiūrovui būtų įdomu klausyti. Kopijuoti gali kiekvienas muzikantas, bet parodyti savo kūrybos gyslelę interpretuodami ar improvizuodami – ne visi.
– Gal ir savo ateitį sieji būtent su muzika? (mokytoja minėjo, jog patinka fizika, matematika)? Ką ji tau reiškia?
– Taip, man įdomi fizika ir matematika, bet dabar visiškai apsisprendžiau, kad ateitį siesiu su muzika. Vėliau, manau, gailėčiausi ten nestojęs. Muzika teka mano gyslomis. Ji man visas gyvenimas. Neturėčiau jos, nežinau, kas dabar būčiau.
Muzika – labai įdomus užsiėmimas. Kiek joje visko yra, tik ieškok: visokių sąskambių, akordų, spalvų, emocijų. Ji gali labai daug pasakyti, žodžiai nebūtini. Ta harmonija, moduliacijos – tai gyvenimas. Įsiklausę į dainą, galime suprasti, jog muzika pradžioje gimsta, paskui auga, vėliau prasideda išgyvenimai, nukrypimai, kulminacija, o galų gale mirtis.
– Ar galime tikėtis išvysti tave „X faktoriuje“?
– Manau, kad taip. Norisi išbandyti visokias muzikos tendencijas. „X faktoriuje“ turėčiau pasisemti daug patirties. Dėl to ir einu.
– Ačiū už pokalbį.