Praėjusį ketvirtadienį plungiškiai buvo pakviesti į susitikimą su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) nariais. Visuomenė turėjo progą daugiau sužinoti apie žiniasklaidos priemones, kaip vertinti pateikiamos informacijos turinį, kaip nepakliūti į propagandos pinkles.
Renginyje dalyvavo LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas, nariai Jonas Korenka, Antanas Jonynas, Laimontas Jonušys, Mantas Martišius, Kęstutis Petrauskis, Liudvika Pociūnienė, Dainius Radzevičius, Algis Matulionis. Svečius pasveikino Plungės rajono savivaldybės vicemeras Mindaugas Jurčius.
Susitikimą pradėjęs LRTK pirmininkas E. Vaitekūnas minėjo, kad karo propagandą skleidžiančių, neapykantą ir nesantaiką kurstančių rusiškų kanalų transliacija buvo sustabdyta būtent šios komisijos iniciatyva. „Stengėmės apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio informacijos, bet žmonės reagavo skirtingai. Vieni neprieštaravo tam, kad kai kurie kanalai nebūtų transliuojami, kiti piktinosi – esą visuomenė ir pati sugeba atskirti, kur tiesa, kur melas, o draudimas transliuoti – tai cenzūra, žodžio laisvės ribojimas.
Pranešimą apie propagandos įtaką ir grėsmes skaitė LRTK narys mokslininkas Mantas Martišius. Jo teigimu, nemaža dalis Lietuvos gyventojų moka rusų kalbą, o rusiški kanalai pagal žiūrimumą užima 10 procentų televizijos rinkos. „Imkim kanalą „Piervyj Baltijskij Kanal“. Jis lyg ir latviškas, bet 90-čia procentų – rusiškas, analogiškas Kremliui tanaujančiam kanalui „Piervyj Kanal“. Taigi kokią informaciją mes gauname?“ – klausimą uždavė M. Martišius.
LRTK narys žurnalistas D. Radzevičius akcentavo tai, kad Lietuvos žiniasklaidos priemonės savo turiniu labai skirtingos. Yra ir labai gerų, yra ir blogų – „subulvarėjusių“, rašančių ir rodančių tai, ko pageidauja statistinis skaitytojas ar žiūrovas, nutolusių nuo rimtų temų. „Kas iš jūsų prenumeruojate „Literatūrą ir meną“? Turbūt nė vienas. O žiūrinčiųjų programas „24 valandos“ ar „TV pagalba“ turbūt netrūksta“, – kalbėjo žurnalistas.
LRTK narys žurnalistas, istorikas K. Petrauskis auditorijai pateikė statistikos. Pasak jo, spaudos uždirbamų lėšų mažėja beveik lygiai tiek (15 proc.), kiek daugiau jų uždirba internetas; tarp portalų populiariausias yra www.delfi.lt; didžiausią dalį televizijos žiūrovų pagriebia LNK ir TV3; tarp radijo stočių klausomiausios yra „Radiocentras“ ir M1. „LNK ir TV3 užima apie 60 procentų eterio, o iš reklamų uždirba 93 procentus nuo visų televizijų uždirbamų pinigų. Panaši situacija ir radijo rinkoje“, – įdomia informacija dalijosi K. Petrauskis.
