Seniūnei Irenai Latakienei išvykus užsienin, Babrungo seniūnijos vadovo kėdė kurį laiką buvo laisva. Tačiau, kaip sakoma, šilta vieta tuščia neužsibūna. Taip ir šįkart – į pareigas jau numatytas žmogus. Postas atitenka buvusiai Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistei Rūtai Jonušienei. Ji pareigas gauna be jokio konkurso.
Išvykus I. Latakienei, Babrungo seniūnijos reikalais kurį laiką rūpinosi Šateikių seniūnas Gražvydas Paulius. Na, o jau šiomis dienomis postą užims minėtoji R. Jonušienė.
Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalis numato tokią seniūno į pareigas skyrimo procedūrą: seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymu. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai.
Tačiau šiuo atveju nebuvo nei kitų pretendentų, nei konkurso, nei komisijos. Kodėl?
Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis nepaneigė, jog R. Jonušienė Babrungo seniūnijos seniūne taps be konkurso. Ji būsianti paskirta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Administracijos vadovo teigimu, R. Jonušienė, jai pačiai pageidaujant, iš vienų karjeros valstybės tarnautojo pareigų bus perkelta į kitas. O tai esą leidžia Valstybės tarnybos įstatymas.
Minėtasis Valstybės tarnybos įstatymas išties nedraudžia karjeros valstybės tarnautojo iš vienų pareigų perkelti į kitas. Juolab jei tas tarnautojas pats to nori, atitinka visus keliamus reikalavimus ir jei toks variantas tinka darbdaviui, šiuo atveju – Savivaldybės administracijai. Tačiau juk yra ir kitas įstatymas – Vietos savivaldos, kuriame aiškiai nurodoma, jog seniūnas renkamas konkurso būdu ir kad konkurso komisiją sudaro 7 nariai. Tai kaip čia yra? Kuriuo įstatymu reikėtų vadovautis?
Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje Algimanto Čiapio teigimu, padėtis dviprasmiška. Susiduria du vienas kitam prieštaraujantys lygiaverčiai įstatymai. „Šiuo atveju nėra nė vieno įstatymo viršenybės, abu jie specialūs, todėl vadovautis galima ir vienu, ir kitu, o konkretumo, aiškumo nėra“, – sakė A. Čiapys.
A. Čiapys sakė šią dviejų įstatymų koliziją dar bandysiąs aiškintis Vyriausybėje, Seime, bet šiandien įstatymas seniūną leidžia ir perkelti iš kitų pareigų, ir rinkti konkurso būdu.
Vyriausybės atstovas sakė gavęs Babrungo seniūnijos gyventojų kreipimąsi, kuriame prašoma išaiškinti, ar, paskiriant seniūną, nėra pažeidžiami įstatymai. Gyventojai pageidautų, kad vyktų konkursas ir būtų renkamasi iš kelių pretendentų, o ne „nuleidžiamas“ vienas. Taip būtų ir sąžiningiau, ir demokratiškiau. A. Čiapys sakė vietos bendruomenės nuomonei pritariąs, tačiau įstatymas toleruoja ir kitokį seniūno atėjimo į pareigas variantą.
O kokia vietos gyventojų nuomonė? Marytė Mažonienė, kuri yra Babrungo kaimo seniūnaitė, sakė, jog jų kaimo žmonės net parašus rinko už tai, kad seniūnas būtų ne „nuleistas iš viršaus“, o renkamas konkurso būdu. Anot jos, žmonės nori demokratijos, juolab kad ir tarp pačių gyventojų yra ne vienas kandidatas, galintis pretenduoti į seniūno pareigas.
Glaudžių kaimo seniūnaitės Janutės Stancelienės nuomone, konkursas nėra būtinas. Juolab kad ir įstatymas leidžia paskirti seniūną. „Mano manymu, Rūta Jonušienė puikiai tiks toms pareigoms, ir nežinau, ar konkurso būdu būtų išrinktas geresnis seniūnas“, – sakė seniūnaitė.
Babrungėnų kaimo seniūnaitis Edvardas Tarvydas aiškios nuomonės tuo klausimu sakė neturįs, vis dėlto būtų geriau, kad viskas vyktų demokratiškai.
Kodėl pareigos atitenka būtent R. Jonušienei, galima tik spėlioti. Gal postas atiduodamas pagal partinę liniją (mat moteris yra dabar valdžioje esančios Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė)? O gal Savivaldybė tiesiog taupo lėšas – naikina vyr. specialisto pareigybę Vietos ūkio skyriuje, o pareigas ėjusį tarnautoją perkelia į kitą vietą?
