Palmirai Mikalauskienei mezgimas – darbas, pomėgis, manija. Moteris tai daro su didžiuliu malonumu, lygiai su tokiu pat pasimėgavimu rankomis atlieka mezginio apsiuvimo ar puošybos darbus.
Mezgimu rietaviškė P. Mikalauskienė susižavėjo dar būdama visai jauna. Aštuoniolikos pradėjo dirbti Plungės liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. Mergina pakeitė į užtarnautą poilsį išėjusią savo mamą, kuri ir buvo jos pirmoji mokytoja. „Mezgimas mašina man buvo kažkas nerealaus. Dirbau namuose, bet nuo latviškos mezgimo mašinos nesitraukdavau ištisas dienas. Pirmasis užsakymas – sijonukai mergaitėms ir kostiumėliai berniukams – reikalavo labai daug rankų darbo: kai kurias detales reikėjo nunerti vąšeliu, o papuošimus prisiūti rankomis. Gaminau juos taip, lyg kurčiau meno kūrinius. Visa tai man atrodė fantastiška. Dar labiau stengtis skatino ir labai nemažas aniems laikams pirmasis atlyginimas“, – pasakojo moteris.
„Minijoje“ Palmira dirbo šešerius metus – iki 1994-ųjų, kai įmonė buvo uždaryta. Labai išgyveno netekusi mėgstamo darbo. Tačiau ir namie nesnaudė: žmonės jau žinojo ją geras rankas turint, tad vienam originalesnio megztinio prireikdavo, kitai – suknelės. Tai buvo metas, kai mezgimas labiau pomėgiu nei pajamų duodančiu užsiėmimu buvo, bet palaipsniui klientų radosi vis daugiau. P. Mikalauskienė pradėjo žvalgytis sau padėjėjos, tačiau Rietave neatsirado nė vienos, norinčios megzti mašina. Tada moters galvon šovė mintis: „Surengsiu mezgimo kursus. Gal kuriai rietaviškei labai patiks ir ji „užsikabins“…“ Planas pasitvirtino: viena iš mokymų lankytojų Onutė Einikienė dabar yra Palmiros dešinioji ranka.
Išsinuomojo moterys parapijos namuose patalpas ir atidarė mezgyklą „Po – gija“, kurioje ramiai sau darbuojasi. Sukneles, kostiumėlius, megztinius, skraistes, kepures, šalikus, riešines mezga. Jų šūkis: „Mezgam viską ir visiems!“ Dirba kruopščiai, gražiai, tad netrūksta nuolatinių klienčių. Moterims, užsisakančioms suknelę ar sijoną, P. Mikalauskienė visada siūlo rinktis drąsesnių spalvų siūlus. Jai labai gražu, kai puošiamasi ryškiaspalviais drabužiais. O ir pati turi nusimezgusi rožinę suknelę. „Kai ja pasipuošiu, jaučiuosi labai savimi pasitikinti. Rodos, esu tokia stipri, kad manęs niekas tą dieną negali nei įžeisti, nei kitaip įskaudinti“, – atviravo rietaviškė.
Kaip kirpėjai smagu matyti gražiai apkirptą savo klientą, taip ir mezgėjai širdį paglosto jos numegztu apdaru pasipuošusi moteris. Dar smagiau, kai aplinkiniai originalų drabužį pastebi. Palmira ne tik mezga, bet ir siuva sukneles, prijuostes iš lininių audinių.
P. Mikalauskienė yra Rietavo seniūnijos moterų klubo pirmininkė. Nedidelis tas klubas – jame vos septynios moterys, bet visos turinčios savo pomėgių. Rasa Bružienė – keramikė tautodailininkė, O. Einikienė – mezgėja, Ilona Meškauskienė – paveikslų iš šiaudelių kūrėja. Prie energingų moterų pritiko žolininkė Virginija Lenkšienė, kepėja Jūratė Pocienė ir Aušra Valančienė, kurią likusios šešios vadina patarėja relaksacijos klausimais.
Klubo narės labai aktyvios – dalyvauja amatų mokymuose, seminaruose, įvairiose konferencijose. Savo rankomis padarytus darbus nuveža į muges, o kartais surengia parodas. Paskutinėje – „Pavasariniai žiedai“ – įrodė, kad pražysti gali ir gėlės, padarytos iš sėklų, akmenų, makaronų, odos ar medžiagos skiaučių. Moterys kartu keliauja, bendrauja su bendramintėmis iš Laukuvos.
Nepaisant visuomeninės veiklos, darbas P. Mikalauskienei užima vieną svarbiausių vietų gyvenime. Pramogos ir malonumai – tik po to, kai nuveikti visi suplanuoti darbai. Moters devintokas sūnus Mantvydas ir jau suaugusi dukra Brigita su tuo, kad mama darboholikė, seniai susitaikė. O ir vyras Kęstutis neburba, kai žmonai darbe užtrukus vietoj šiltos vakarienės tenka ko nors iš šaldytuvo užkąsti.
„Dukra Brigita pati siuvėja. Mano vyras taip pat labai darbštus. Tad šeimoje visi mane supranta. Nereikia teisintis, kai į namus grįžtu vėliau, nemoku penktai valandai atėjus išjungti mašinos, jei darbas neužbaigtas. O ir kaip išjungsi, jeigu megzti – fantastiška!“ – kalbėjo savo pašaukimą jaunystėje atradusi P. Mikalauskienė.
oi tikrai, megzti labai smagu. visiškas relaksas, o ir kaina tokio hobio nedidelė, vieni virbalai ir po to jau siūlai į trasą