To pirmadienį reikalavo į būrį susirinkę Truikių ir Berenių kaimų gyventojai. Mat visai neseniai kelininkai uždarė visiems įprastą nuovažą į vieškelį, kuris per Truikių ir Berenių kaimus eina link Babrungėnų. Dėl to tenka naudotis kita, kuri eina per… privačią vienos truikiškės žemę. Pasak gyventojų, uždarydami vieną įvažiavimą ir tvarkydami kitą, kelininkai nei žmonių, nei žemės savininkės nuomonės nesiklausė.
Iki šiol Truikių, Berenių ir tolimesnių kaimų gyventojai iš Mažeikių-Plungės-Tauragės kelio į savąjį vieškelį įvažiuodavo už žiedinės sankryžos, pavažiavę link Mažeikių. Jiems ta nuovaža buvo įprasta, patogi, be to, įvažiavimas, kaip sakė žmonės, buvo Babrungo seniūnijos žinioje, todėl visuomet būdavo nugreideriuotas, žiemą – nuvalytas.
Atrodo, viskas buvo gerai, kol… neatvyko valstybinės įmonės „Telšių regiono keliai“ kelininkai. Viskas vyko šią vasarą, maždaug prieš porą mėnesių. Pasak vietos gyventojų, keturi vyrai plušo keturias savaites, o jų darbo rezultatas toks – viena nuovaža uždaryta, kita palikta naudoti.
Tiesa, ta antroji nuovaža buvo ir iki tol, naujos niekas netiesė. Tačiau ja žmonės nesinaudojo. Pirmiausia dėl to, kad pirmoji nuovaža visiems buvo patogesnė, antra – dėl to, kad ji ėjo per privačią žemę. Gyventojai tai žinojo, todėl geriau jau naudojosi valdišku keliu nei būtų važinėję per kaimynės Stanislavos Pušinskienės teritoriją.
Dabar truikiškiai bei aplinkinių kaimų gyventojai baiminasi ir dėl dar vieno dalyko – kad nuovaža, atsiradusi privačioje žemėje, bus pamiršta. Jos niekas negreideriuos, nevalys ir paliks tvarkyti tam, kieno žemėje ji yra.
Gyventojai sakė kreipęsi visur: į kelininkus, į Savivaldybės žemėtvarkininkus, į seniūniją. Deja… Pažado, kad šis klausimas bus išspręstas, kol kas nė iš kur nesulaukė. Tik Šateikių seniūnas Gražvydas Paulius, kuris tuo metu ėjo ir Babrungo seniūno pareigas, atvykęs į gyventojų susirinkimą pažadėjo, jog problema bus judinama.
Dar iki susirinkimo gyventojai rinko parašus, pasisakydami už tai, kad nori naudotis senąja nuovaža. Šį žmonių kreipimąsi, pridėjęs dar ir savo nuomonę, G. Paulius išsiuntė „Telšių regiono kelių“ vadovybei, o jei ir tai nepadės, nedelsiant bus kreipiamasi į Susisiekimo ministeriją.
„Aš palaikau gyventojus. Jiems turi būti sugrąžinta senoji nuovaža. Ir negali būti skriaudžiama pensininkė, per kurios žemę eina paliktasis įvažiavimas į vieškelį. Kur tai matyta – kelininkai žygiuojasi lyg savo ūkyje, o žemės savininkės net nesiteirauja“, – kalbėjo seniūnas.
Žemės savininkė S. Pušinskienė sakė taip pat nenorinti, kad jos žemę kirstų kelias, kuriuo važinės kelių aplinkinių kaimų gyventojai. Anot jos, važiuojantieji tegu naudojasi senąja nuovaža, o esančioji jos žemėje turės būti likviduota. „Jei kitaip manęs niekas negirdės, perarsiu tą kelią – juk tai mano žemė, todėl to man niekas negali uždrausti“, – kalbėjo moteris.
VĮ „Telšių regiono keliai“ Plungės kelių tarnybos viršininkas Rimas Žiūraitis šiuo klausimu turi savo poziciją. Anot jo, uždarytoji nuovaža buvo nelegali, pačių žmonių kažkada pravažinėta, o paliktoji naudotis – oficiali. Ji įrengta pagal 1966 metų Plungės-Sedos-Mažeikių kelio projektą ir registruota „Telšių regiono kelių“ duomenų bazėje bei įtraukta į balansą.
Kaip pasakojo tarnybos viršininkas, šią vasarą buvo tvarkomas Mažeikių-Plungės-Tauragės kelio kelkraštis. Kartu – ir nuovažos. Pagal kelių techninį reglamentą nuovažos gali būti ne tankiau kaip 500 metrų atstumu. Truikiuose – dvi, esančios viena šalia kitos. Todėl vieną reikėjo uždaryti. Pasirinkta nelegalioji. Priežastys kelios: pirmoji – kad ji suformuota savavališkai važinėjant, antroji – kad nesaugi. Mat įvažiuoti į pagrindinį kelią tenka smailiu kampu, be to, dėl kalniuko trūksta matomumo nuo Plungės pusės.
„Mes naujos nuovažos neįrenginėjome. Tik uždarėme nelegaliąją ir palikome tą, kuri numatyta 1966 metų projekte“, – sakė R. Žiūraitis. Bet ji juk privačioje žemėje?! Plungės kelių tarnybos viršininko teigimu, tai, kad nuovaža yra žmogaus žemėje, jie sužinoję tik dabar. Kelininkų duomenimis, ji iki šiol tebėra „Telšių regiono kelių“ balanse.
Tai kaip yra iš tikrųjų, kas to kelio savininkas – S. Pušinskienė ar „Telšių regiono keliai“? Anot R. Žiūraičio, šiuo atveju prie sienos remti reikėtų žemės matavimo specialistus, kurie prieš dešimtmetį ar dar seniau matavo S. Pušinskienės žemes, tvarkė valdos nuosavybės dokumentus. „Tuomet matininkai sklypo ribas privalėjo suderinti su kaimynais. Kadangi sklypas šalia kelio, tie kaimynai – kelininkai. Tačiau į „Telšių regiono kelius“ niekas nesikreipė. Derinant sklypo ribas, būtume pareikalavę, kad matininkai „išimtų“ kelią iš privataus sklypo, tačiau su kelininkais niekas nieko nederino“, – savo poziciją aiškino tarnybos viršininkas.
R. Žiūraičio teigimu, „Telšių regiono keliai“ šią problemą jau žino ir gana greitai imsis spręsti. Kaip? Nežinia. Gyventojai ir žemės savininkė norėtų, kad jiems būtų palikta senoji nuovaža. Ar jų balsas bus išgirstas, bus matyti jau netrukus.
