MBA pasiteisino – Jėrubaičių sąvartyne atliekų kalnai nebeauga

Antradienį uždaroji akcinė bendrovė Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC) žiniasklaidos atstovus pakvietė į spaudos konferenciją. Jos metu pristatyta nuo praėjusių metų gruodžio veikianti komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamykla. Pasidžiaugta tuo, kad ši apie 30 mln. litų Europos Sąjungos ir keturių savivaldybių investicija pasiteisino. Ir net su kaupu.

Naująją gamyklą žiniasklaidos atstovams pristatė Jėrubaičių sąvartyną eksploatuojančio TRATC-o direktorius Rimantas Adomaitis ir ją pastačiusios ir eksploatuojančios UAB „Veistas“ gamybos vadovas Aloyzas Pakalniškis.
Kaip pasakojo R. Adomaitis, Jėrubaičių sąvartynas, į kurį šiukšlės keliauja iš Plungės, Rietavo, Telšių ir Mažeikių savivaldybių, greitai pilnėjo (per metus į jį buvo atvežama apie 38 tūkst. tonų atliekų), tad dar prieš kelerius metus pradėta galvoti, ką daryti, kad atliekų kalnai nustotų augę. Nuspręsta statyti gamyklą, kurios tikslas būtų pažaboti į sąvartyną vežamų šiukšlių srautus, nuo bendrųjų komunalinių atskiriant ir perdirbant biologiškai skaidžias atliekas.
Lietuvoje įgyvendinta dešimt panašių projektų. Analogiškos gamyklos pastatytos Panevėžyje ir Utenoje. MBA gamyklos šalia Jėrubaičių sąvartyno vertė, kaip minėjome, – apie 30 mln. Lt. Didžioji dalis lėšų gauta iš Europos Sąjungos fondų. Plungės, Rietavo, Telšių ir Mažeikių savivaldybės prie projekto įgyvendinimo prisidėjo 15 proc. Gamyklą statė konkursą laimėjusi UAB „Veistas“ (ji ir eksploatuoja – aut. past.), jai talkino UAB „Plungės lagūna“.
„Tikėjomės, kad pastatę gamyklą į sąvartyną patenkančių komunalinių atliekų kiekį sumažinsime 50 procentų. Mūsų lūkesčiai pasiteisino dvigubai, nes MBA įrenginiuose sutvarkoma 100 procentų visų šiukšlių. Taigi nuo šių metų pradžios į sąvartyną nėra patekusi nė viena jų tona. Vadinasi, galime džiaugtis: investicija pasiteisino, dirbame ypač ekologiškai“, – kalbėjo R. Adomaitis.
Aprodydami MBA gamyklą, R. Adomaitis ir A. Pakalniškis minėjo, kad joje per dieną galima sutvarkyti 200 tonų atliekų. Pirmajame ceche vyksta mechaninis jų apdorojimas. Čia šiukšlės pirmiausia patenka į maišelių atidarymo liniją, paskui – į rūšiavimo. Šiame ceche atskiriamos biologiškai skaidžios (jos sudaro apie 50 proc. viso srauto), perdirbti skirtos (apie 2 proc.) ir deginti tinkančios (apie 48 proc.) atliekos. „Perdirbti galimų šiukšlių kiekis labai sumažėjo įvedus užstato sistemą. Dabar žmonės pakuočių nebeišmeta, norėdami atgauti už jas sumokėtus 10 centų, – sakė TRATC-o vadovas. – Artimiausioje ateityje šių atliekų kiekis turėtų dar apie 20 procentų mažėti – tikimės, kad teigiamos įtakos turės individualių valdų savininkams išdalyti rūšiavimo konteineriai.“
Nuo bendrų atskirtos biologiškai skaidžios atliekos keliauja į antrąjį gamyklos cechą – biologinio apdorojimo. Tik deginti tinkančios vežamos į Klaipėdoje įsikūrusią deginimo gamyklą „Fortum“. Anot R. Adomaičio, yra atliekų, kurių negalima priskirti nė vienai iš frakcijų. Daugiausia tokių į šiukšlių konteinerius primeta automobilių ardytojai. Šios atliekos kol kas kaupiamos gamykloje, vėliau jos turėtų būti nugabentos į sąvartyną.
Bioskaidžių atliekų apdorojimo ceche įrengta 15 gelžbetoninių boksų, pritaikytų aukštam slėgiui ir temperatūrai. Į kiekvieną iš jų telpa po 600 tonų šiukšlių. Čia jos apipurškiamos „perkolatu“ – pašildytu, specialiomis bakterijomis prisotintu vandeniu – ir du mėnesius laikomos. Per šį laiką atliekos išskiria dujas ir virsta biologiškai nebeaktyviu „stabilatu“, kuris kitaip vadinamas techniniu kompostu (beje, gamtoje šis procesas truktų apie ketverius metus). Šią medžiagą TRATC-as naudoja savo reikmėms – ja perdengiami ir uždengiami sąvartyno kaupai.
MBA gamykla turi generatorių, kuriame iš bioskaidžių atliekų išsiskyrusiomis dujomis galėtų gaminti elektrą, tačiau šis procesas dar nevyksta. „Dujų netrūkstame, taigi generatorių tikrai pamaitintume, bet užsiimti elektros gamyba mums kol kas neleidžia ESO. Dabar vyksta derinimo procedūros. Tikimės, kad artimiausiu metu viskas išsispręs ir savo reikmėms naudosime pačių pasigamintą elektros energiją. Tikėtina, jog jos turėsime tiek, kad galėtume ir parduoti, bet to kol kas neplanuojame, nes siūloma supirkimo kaina – labai maža“, – planais dalijosi „Veisto“ atstovas A. Pakalniškis.
Pasidomėjus, ar TRATC-o veiklai dar reikalingas sąvartynas, jei šiukšlės 100 procentų apdorojamos gamykloje, R. Adomaitis atsakė, kad jo uždaryti neįmanoma. Mat į jį vežamos įvairios gamybinės atliekos, čia patenka ir „stabilato“ perteklius bei jokiai frakcijai nepriskiriamos atliekos iš MBA gamyklos. „Artimiausioje ateityje planuojame įrengti dar vieną, septintąją, 0,5 ha ploto sąvartyno sekciją. Įprastai ją užpildytume per vienerius metus, o dabar, kai šiukšlės apdorojamos, jos mums pakaks kokiems 5–6 metams“, – pasakojo R. Adomaitis.
TRATC-o direktoriaus teigimu, pastačius MBA gamyklą, bendrovės išlaidos atliekoms surinkti ir tvarkyti gerokai išaugo. Anksčiau viena tona šiukšlių kainuodavo 26,44 euro, o dabar dar 26,65 euro už tonos apdorojimą reikia sumokėti „Veistui“. „Buvo nuspręsta, kad „Veistui“ mokėsime už kiekvieną į Jėrubaičių sąvartyną nepatenkančią atliekų toną. Kadangi jų nebepatenka visiškai, tai už visų apdorojimą ir turime jiems sumokėti. Be to, mums dar kainuoja samdyti vežėjus, eksploatuoti sąvartyną, atliekų priėmimo aikšteles, atlikti monitoringus ir t. t.“, – vardijo vadovas.
Išaugus kaštams TRATC-as planuoja peržiūrėti rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius. Tad tikėtina, kad jie ir gyventojams, ir juridiniams asmenims didės. Kiek, dar neaišku, nes kol kas vyksta derybos su vežėjais ir nežinia, už kiek pavyks nupirkti jų paslaugas. O išlaidos vežėjams sudaro nemažą dalį mokesčio sumos. „Kadangi individualių valdų savininkus aprūpinsime rūšiavimo konteineriais, tikėtina, kad jiems rinkliava didės nežymiai, – aiškino R. Adomaitis. – O štai daugiabučių gyventojams teks mokėti brangiau. Mat dauguma jų į bendrus konteinerius meta viską, nors turi galimybę rūšiuoti.“
Pasidomėjus, kaip dažnai Jėrubaičiuose atliekami monitoringai ir kokie jų rezultatai, A. Pakalniškis atsakė, jog vienas iš patikrinimų atliktas ką tik, jokių pažeidimų, leistinų normų viršijimo nenustatyta.