1996-aisiais Plungėje pirmą kartą vyko tarptautinis folkloro festivalis „Saulelė raudona“. Kas antri metai organizuojamas renginys visada turi bent po vieną įdomų svečią. Šiemetinio festivalio puošmena tapo dūdmaišininkų ansamblis „Lume de Biqueira Pipe Band“ iš Ispanijos.
Ankstyvas šeštadienio, antrosios Miesto šventės dienos, rytas nieko gero nežadėjo: Senamiesčio aikštėje, kur tradiciškai vykdavo tautodailės ir tradicinių amatų mugės, nesimatė nei pardavėjų, nei pirkėjų. Plungiškiai, išsigandę naktį praūžusios vėtros, į rytinius renginius nelabai skubėjo.
Tik Senamiesčio aikštėje prasidėjus vienam iš festivalio koncertų „Tekėk, saulele, anksti rytelį“, kuriame savo pasirodymus dovanojo kolektyvai iš Ispanijos, Latvijos ir Lietuvos, oras ėmė taisytis.
„Saulelės raudonos“ organizatorius Plungės kultūros centro folkloro ansamblis „Gondinga“ stengiasi plungiškius ir jų svečius supažindinti su įdomiais mūsų krašto tradicijas atspindinčiais kolektyvais. Šiemet festivalyje jų dalyvavo net trylika. Visą dieną ansamblius buvo galima matyti grojančius, šokančius ir dainuojančius įvairiose miesto vietose. Senamiesčio aikštėje surengta šienapjūtės dainų ir papročių popietė „Pjoviau šieną per visą dieną“.
Pagrindinis festivalio koncertas prasidėjo šių metų Plungės miesto garbės piliečio Andriaus Kulikausko daina „Žemaitija“. Atliekant ją autoriui talkino solistė plungiškė Sandra Viluckytė.
Koncerte daug dėmesio buvo skirta ansambliui „Gondinga“, kuriam vadovauja Dalia Stasikėlienė. Šis kolektyvas nuo 1996 metų yra tarptautinio folkloro festivalio „Saulelė raudona“ iniciatorius ir organizatorius. „Gondinga“ su neblėstančia pagarba ir meile populiarina Žemaitijos krašto folklorą, gilinasi į etninį paveldą, puoselėja gimtojo krašto dvasines vertybes. Paruošta daugybė koncertinių programų, įgyvendinta turiningų etnokultūros projektų, padaryta įrašų Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, dalyvauta televizijos laidose, išleista garso kasečių ir kompaktinių diskų. „Gondinga“ reprezentavo Plungę ir Lietuvą Vokietijoje, Prancūzijoje, Turkijoje, Latvijoje, Estijoje, Austrijoje, Švedijoje, Čekijoje ir kitur. Per visą savo gyvavimo laikotarpį kolektyvas įvairiose šalyse įgijo nemažai bičiulių, kuriuos mielai kviečia į šventes Plungėje.
Festivalyje kiekvienais metais sulaukiama kolektyvų iš mūsų miesto partnerių. Sena draugystė sieja ne tik Plungę ir Tukumą (Latvija), bet ir „Gondingą“ ir Milzkalnės folkloro grupę „Milzkalnieki“. Šis latvių kolektyvas dalyvavo pirmame tarptautiniame folkloro festivalyje „Saulelė raudona“ 1996 metais Plungėje. Tai viena geriausių Latvijos folkloro grupių, jos veikloje dalyvauja daugiau kaip 30 keturių amžiaus grupių narių. „Milzkalnieki“ priklauso Šlokenbeko dvare Milzkalnėje įsikūrusiems Tautos namams.
Kaip ir per visus anksčiau vykusius festivalio koncertus, taip ir šiame žiūrovų dėmesį prikaustė dūdmaišininkų ansamblis „Lume de Biqueira Pipe Band“ iš Ispanijos. Tai – ne pelno siekianti organizacija, sukurta tam, kad būtų išsaugotas keltų muzikos paveldas ir tradicinė Galicijos muzika. Kolektyvo tikslai – muzikinis lavinimas, muzikos instrumentų pažinimas ir gyvas grojimas. Grupę sudaro įvairaus amžiaus moterys ir vyrai, skleidžiantys besąlygišką meilę muzikai, kuri atsispindi jų aistringuose pasirodymuose. Dūdmaišininkai dalyvauja gatvės paraduose Dublino Šv. Patriko festivaliuose, Madrido karnavaluose, religinėse procesijose ir kt. Yra išleidę albumą, kurio daugelis dainų buvo pripažintos geriausiomis šalyje ir už jos ribų.
Žemaitijos regionui atstovavo Kulių folkloro ansamblis „Vaizgamta“, Šateikių kultūros centro kolektyvas „Šateikee“, Telšių rajono Luokės seniūnijos folkloro ansamblis „Šatrija“ ir Telšių kultūros centro ansamblis „Spigėns“, Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“, Kretingos kultūros centro Vydmantų filialo kapela „Žemčiūga“, Mažeikių rajono Pikelių folkloro ansamblis „Sodžius“, Tirkšlių „Gojus“. Kitų Lietuvos regionų folklorą pristatė svečiai iš Kauno, Vilniaus, Jurbarko.
Kas antri metai vykstantis tarptautinis festivalis „Saulelė raudona“ pirmiausia yra skirtas populiarinti Žemaitijos krašto ir kitų Lietuvos regionų folklorą, etnines tradicijas, rūpintis jų išsaugojimu, supažindinti užsienio kolektyvus su ne tik unikaliais krašto papročiais, bet ir gamta. Į šventę atvykę kolektyvai pristato save, mokosi vieni iš kitų šokdami bendrus šokius, žaisdami kadaise buvusius populiarius žaidimus.
