Liepos 2-ąją rinktis į vieną būrį buvo kviečiami Plateliuose gimę ir užaugę iki šiol čia gyvenantys ar kitur savo laimę suradę žmonės. Švenčiant Petrines, miestelio šventę, pirmą kartą organizuota plateliškių sueiga.
Iš paties ryto renginio dalyviai išbandė jėgas šeimų linksmose rungtyse, mažieji dalyvavo dviračių lenktynėse. Vidurdienį žmonės patraukė į Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią. Pasimeldę už gyvuosius ir mirusiuosius plateliškius, visi, kuriems įdomi Platelių istorija, rinkosi dvaro svirne, kur ji ir buvo atskleista.
Pirmoji susirinkusiuosius pasveikino sueigos sumanytoja Platelių bendruomenės pirmininkė Rigonda Pereverzeva. „Idėja brendo trejus metus. Per kiekvieną miestelio šventę pamąstydavome, kad plateliškiai neturi tokios sueigos, kurioje drauge pabūtų ne viena karta“, – kalbėjo ji. Moteris sakė tikinti, kad idėja prigis ir kasmet į sueigą susirinks vis daugiau esamų ir buvusių plateliškių, jų vaikų, vaikaičių ir provaikaičių. „O šiandien, susirinkusieji, pasikalbėkime, pagalvokime, ką dar galime padaryti, kad Plateliuose būtų gražu, jauku ir gera“, – ragino bendruomenės pirmininkė.
Seniūnė Danutė Rapolavičienė neslėpė, jog labai skaudu, kad tiek ruoštasi, taip laukta, o atėjo tik saujelė žmonių. Tačiau patikino, kad rankų nuleisti neketinama: „Kitais metais nesustosime, gal kažką kitaip darysime, pasimokysime iš klaidų ir vėl kviesime visus į sueigą.“
„Tikiu, kad kitąmet plateliškiai netilps į Platelius“, – linkėdamas gero pasibuvimo sakė Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis.
Prieš pradedant žerti istorijos faktus, susirinkusiesiems buvo įteikta muzikinė dovana – jaunųjų plateliškių Adrijaus Almino, Austėjos Alminaitės ir Auksės Sidabraitės trombonu ir fortepijonu atliekami kūriniai.
Žydiškąjį Platelių istorijos puslapį atvertė žurnalistas, rašytojas, kraštotyrininkas Eugenijus Bunka. Pasak jo, žinių apie miestelio žydus yra tik tiek, kiek išlikę senųjų žmonių atmintyje. Apie 1941-uosius Plateliuose galėjo būti kiek daugiau nei šimtas šios tautybės gyventojų, dar anksčiau buvo aštuoniolika jų sodybų ir sinagoga. Rašytojas užsiminė, jog kitais metais galbūt pavyks išleisti vienos moters prisiminimų knygą. „Tie prisiminimai tuo geri, kad pagal juos galima net Platelių planą atkurti, tiksliai pažymint, kokioje vietoje stovėjo namas, kas jame gyveno ir panašiai“, – sakė pranešėjas. E. Bunka kalbėjo apie tai, jog žydai turėjo unikalią savybę net sunkiausiomis akimirkomis pajuokauti, pasijuokti iš savęs. Be to, jie būdavo miesto ir kaimo tarpininkai.
Plateliškė Jovita Vaitkutė papasakojo, o vyresniesiems priminė apie Plateliuose 1958–1985 metais vykusius festivalius. Pirmasis buvo surengtas 1958 metų birželio 22-ąją vietoj Žemaičių Kalvarijos atlaidų. Festivaliai visada tęsdavosi kelias dienas. Ruošimasis jiems, anot pranešėjos, prasidėdavo dar pavasarį: būdavo organizuojamos talkos, tvarkomos ežero pakrantės, dažomi ir remontuojami suoliukai, dirbami kiti darbai. Paprastai pirmąją festivalio dieną vykdavo įvairios parodos, sporto varžybos, prasidėdavo kermošius, o vakare – gegužinė. Antroji – skirta šokiams, muzikai, iškilmingoms kalboms. Kaip pastebėjo J. Vaitkutė, visada būdavo festivalio dalyvių eisena, kurią lydėdavo dūdų orkestras. Pagrindiniai dalyviai – saviveiklininkai iš Lietuvos, bet būta metų, kai į Platelius atvažiavo kolektyvų iš Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos.
Kaip kalbėjo moteris, senesni plateliškiai prisimena, kad į festivalius susirinkdavo nuo 30 tūkstančių iki 70 tūkstančių žmonių. Dažniausiai skambėdavo lietuvių liaudies dainos, būdavo šokami tautiniai šokiai. 1961 metais rodyta opera „Pilėnai“.
Tiesa, susirinkusiuosius domino ne tiek sausa informacija, bet prie jos pridėta vaizdinė medžiaga. Buvo smagu žiūrėti, kaip fotografijose žmonės atpažįsta save, giminaitį ar kaimyną.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjos pavaduotoja Aldona Kuprelytė, apžvelgdama Platelių krašto istoriją, pabrėžė, kad yra dar daug tamsių dėmių, dar yra ką tyrinėti ir galbūt sužinoti ką nors nežinoma.
Pakalbėję, pasivaišinę arbata, į sueigą nepatingėję ateiti plateliškiai skubėjo namo, kad vakare galėtų grįžti į kultūros namus ir iš širdies pasilinksminti su draugais, artimaisiais, pažįstamais.
