Praėjusį šeštadienį Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų erdvėje tvyrojo pakili didžios meno šventės nuotaika – čia atidaryta kas ketverius metus organizuojama Pasaulio žemaičių dailės paroda. Atėjusieji tikrai nesigailėjo: skambėjo puiki muzika, iškilios sveikinimo kalbos, na, o akis lepino šimtai iš viso pasaulio atvežtų įstabių meno kūrinių. Kaskart atidarant šią parodą Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas sako: „Į muziejaus ir Lietuvos kultūros metraštį įrašomas dar vienas neišdildomas puslapis, reprezentuojantis Žemaitijos meno lobyną.“
Septintosios Pasaulio žemaičių dailės parodos, skirtos Saulės mūšiui paminėti, atidarymo iškilmės pradėtos koncertu, kuris surengtas prie M. Oginskio rūmų. Pirmieji koncertavo plungiškiams jau žinomas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas ir jo mokinys Ignas Kasiliauskas. Jų pasirodymas ypač reikšmingas tuo, kad buvo sugrotas specialiai šiai šventei A. Gotesmano sukurtas kūrinys. Vėliau dainavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, kuriam vadovauja Aurelija Čižauskaitė-Butkaliuk. Kolektyvui dirigavo Inga Petrauskienė, Inga Kaškelytė ir Andrius Bartulis.
Pirmasis į susirinkusiuosius žemaičių tarme kreipęsis muziejaus direktorius A. Bakanauskas prisiminė 1994 metus, kai buvo pasirašyta Žemaičių dailės muziejaus steigimo sutartis ir žymiajam išeivijos dailininkui Juozui Bagdonui perkirpus juostelę atidaryta antroji Pasaulio žemaičių dailės paroda (pirmoji vyko 1989 m. Klaipėdoje – aut. past.). „Tuomet dar neturėjome tokių baltų rūmų, taip gražiai ištaisytų salių, bet turėjome tikslą – kunigaikščių Oginskių dvare, Žemaitijos Versalyje, įkurti Žemaitijos menininkų Meką“, – kalbėjo A. Bakanauskas.
Parodoje pristatoma 370 darbų, kuriuos sukūrė 202 profesionalūs menininkai žemaičiai iš Australijos, Ukrainos, Prancūzijos, Anglijos, Danijos, žinoma, Lietuvos ir kitų šalių. Eksponuojami 135-ių dabar gyvenančių ir kuriančių autorių darbai, parengta 27-ių amžinybėn išėjusių menininkų kūrybos ekspozicija. Be to, savo kūrinius pristato akademinis Žemaitijos jaunimas – 40 Vilniaus dailės akademijos Telšių, Kauno fakultetų ir Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Menų katedros studentų.
Kaip pasakojo Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja Danutė Einikienė, šios parodos darbai demonstruoja pastarųjų metų meninę raišką, kryptis, žanrus, įvairiausią atlikimo techniką, idėjas, perspektyvas, rodo artumą ir skirtumus, teikia prioritetus klasikai ar modernizmui. „Tačiau kūrėjai vieningi savo gebėjimu būti kartu: susigyvenimas, priklausymas tai pačiai žemei – Žemaitijai – ir yra parodos unikalumas. Ir dar – Saulės mūšio įprasminimas – pagrindinė jos jungtis, leidžianti menininkams kūryba mus „nuvesti“ į tą epochą, į tą istorijos įvykio vietą, kurioje sudygo mūsų valstybingumo sėklos“, – pabrėžė D. Einikienė. Pasak jos, dailininkai kalba spalvų kalba, jiems Dievo duota spalvų dermėmis pasakyti pasauliui tai, kas nepasakoma, o tik jaučiama.
Muziejininkė pristatė amžinybėn iškeliavusių Žemaitijos menininkų darbų ekspoziciją: „Išėjusieji sugrįžta savo darbais. Į juos žiūrime jau kiek kitaip: pamatome, ko anksčiau nepastebėjome, ar pajaučiame, ko nesitikėjome išgyventi. Dailininkai visada buvo ir yra žmogaus būties freskų dėliotojai. Ekspozicijoje pristatoma iškilių žemaičių menininkų kūryba – dar viena gija, sujungianti mus visus. Juk kūrėjai kalba apie mus vienijančius, labai svarbius dalykus: gimtosios žemės šaknis, žmogiškuosius jausmus, ieškoma to paties vardiklio, kas esame, kur einame, iš kur atėjome.“
Kalbėdama apie Saulės mūšio dvasią ypač atitinkančius kūrinius, D. Einikienė paminėjo muziejaus fojė eksponuojamą Daniaus Drulio „Ginklą“ ir jaunos menininkės Eglės Gintalės sukurtą „Antkaklę“.
Pasaulio žemaičių dailės parodos atidarymo iškilmėse visada pagerbiami ir apdovanojami įstabiausių kūrinių autoriai. Juos šįkart išrinko kompetentinga profesoriaus Petro Gintalo pirmininkaujama komisija. Už temos istoriškumą specialus Pasaulio žemaičių dailės parodos ordinas įteiktas tapytojai, grafikei Valerijai Vijai Tarabildienei (už darbus „Laukas“ ir „Kalnas“), už profesionalumą – plungiškiui tapytojui Valdui Simučiui, pristačiusiam darbus „Su žirgu“ ir „Susimąstęs“, už profesionalumą kuriant taikomosios dailės darbus – keramikei Genovaitei Jacėnaitei (kūrinys „Šimtaraštė juosta – kalendorius“). Prizą buvo įsteigęs ir klubas „Oginskių dvaro bičiuliai“ – už indėlį puoselėjant Žemaitijos meno lobyną apdovanojo plungiškį kūrėją Alvydą Stonkų.
Ir dailininkus, ir jų meno gerbėjus sveikino Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius: „Simboliška, kad tą pačią dieną atidaroma ir ši paroda, ir Pasaulio žemaičių dienos. Jas pradėjome kopdami į Medvėgalio kalną. Jūs, žemaičiai menininkai, taip pat kopkit į viršūnes – kad visi apie jus išgirstų, jus pamatytų.“
Ypatingo šios draugijos dėmesio sulaukė muziejaus vadovas A. Bakanauskas: S. Kasparavičius jam už tai, kad puoselėja žemaičių kultūrą, įteikė Žemaičio aukso ženklelį. Padėkos žodžiai skirti prie parodos organizavimo taip pat daug prisidėjusiam Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto docentui profesoriui P. Gintalui ir Žemaičių dailės muziejaus dailininkei-dizainerei Jūratei Motužienei.
Susirinkusiuosius sveikino Seimo narys Jurgis Razma, Plungės rajono savivaldybės vicemeras Mindaugas Jurčius, vienas iš Pasaulio žemaičių dailės parodų sumanytojų Aloyzas Stasiulevičius, bene iš toliausiai – iš Australijos – atvykusi žemaičių kilmės menininkė Laura Baltutis-Čelnienė.
