Antradienį kartu posėdžiavę Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos ir Kaimo reikalų komitetai daugiausiai laiko ir dėmesio skyrė Savivaldybės administracijos planuojamam itin didelės apimties projektui „Plungės rajono savivaldybės gatvių apšvietimo kokybės gerinimas“. Kadangi Savivaldybė jį įgyvendinti ketina ne viena, o pasirašiusi partnerystės sutartį su privačiu subjektu, šįkart komitetų posėdyje kalbėta, kokiomis sąlygomis turėtų būti atrenkamas tas privatininkas, kuris, beje, ne tik įgyvendins projektą, bet paskui dar 23 metus prižiūrės, kad apšvietimas visoje Plungės rajono savivaldybės teritorijoje veiktų.
Projektas „Plungės rajono savivaldybės gatvių apšvietimo kokybės gerinimas“ rengiamas jau ne vieną mėnesį, tad apie jį jau ne kartą diskutuota ir Savivaldybės tarybos, ir komitetų posėdžiuose. Projekto apimtis išties didžiulė – kalba eina net apie 6 423 684 eurus (Savivaldybės turtiniai įsipareigojimai per visą partnerystės sutarties laikotarpį negali viršyti šios sumos). Panašu, kad tokio didelio projekto – vienu ypu atnaujinti ar įrengti apšvietimą visoje savo teritorijoje – dar nėra įgyvendinusi nė viena šalies Savivaldybė.
Iš esmės šiam projektui pritariama. Jis labai novatoriškas ir daug žadantis. Projekto įgyvendinimo ypač laukia kaimo žmonės – juk apie apšviestas savo miestelių ar gyvenviečių gatves jie svajoja jau ištisus dešimtmečius. Tačiau yra ir abejonių, kuriomis ir pasidalinta jungtiniame Vietos ūkio ir ekologijos ir Kaimo reikalų komitetų posėdyje.
Pristatyti privataus subjekto atrankos sąlygas buvo pakviestas jas rengusios konsultantų įmonės UAB „Prime Consultants LTD“ teisininkas Darius Kaminskas. Beje, parengtosios sąlygos yra apie 180 lapų dokumentas, tad komiteto nariai prisipažino neįstengę jų visų perskaityti. Na, o esmė tokia: Savivaldybė projektą įgyvendins kartu su privačiu subjektu, su kuriuo partnerystės sutartis bus pasirašyta 25 metams; projekto tikslas – padidinti viešosios paslaugos – gatvių apšvietimo – kokybę ir energijos vartojimo efektyvumą; esamas, rekonstruotas ir projekto įgyvendinimo metu sukurtas turtas patikėjimo teise bus perduotas eksploatuoti ir prižiūrėti tam privačiam subjektui.
Kaip minėjome, sutartis su privačiu subjektu turėtų būti pasirašyta 25 metams. Tikimasi, kad per dvejus metus projektas bus įgyvendintas, o paskui dar 23 metus privatininkas prižiūrės, kad viešoji paslauga gyventojams būtų teikiama sklandžiai.
Kaimo reikalų komiteto narys Vaidotas Skierus domėjosi, ką tas privatus subjektas veiks numatytuoju laikotarpiu – ar tik prižiūrės apšvietimą, ar, orientuodamasis į technologijų kaitą (o tai per 25 metus neišvengiama!) imsis renovacijos, modernizavimo darbų. „Juk, tarkim, lempų, kurias naudojam dabar, po tų 25 metų gali apskritai nebebūti“, – svarstė V. Skierus.
Abejonių dėl šio projekto kilo ir Vietos ūkio ir ekologijos komiteto narei Astai Beierle Eigirdienei. Ji sakė iš esmės sutinkanti, kad projektas geras, bet svarstė, ar išties verta išsyk jį įgyvendinti visoje Savivaldybės teritorijoje. „Tokio projekto dar nėra įgyvendinusi nė viena Savivaldybė, taigi jokios praktikos dar nėra. Todėl gal vertėtų apimtį sumažinti, pradžiai pasirenkam, tarkim, miestą ir žiūrint, kas iš viso to išeina. Man abejonių kelia ir Savivaldybės finansinės galimybės – ar tikrai esam tokie turtingi, kad galėtume įgyvendinti šitokį projektą, ar neužkrausim finansinės naštos ateities kartoms“, – kalbėjo A. Beierle Eigirdienė.
Politikė savo nuomonę išsakė ir dėl sutarties su privačiu subjektu trukmės. Ji, kaip ir V. Skierus, akcentavo, kad technologijos itin sparčiai kinta, kad tai, kas dabar nauja, ryt jau gali būti atgyvenę. Tad pasirašant sutartį būtina apsidrausti ir privatininką įpareigoti atsižvelgti į technologijų kaitą. Konsultantų įmonės atstovas D. Kaminskas A. Beierle Eigirdienei atsakė, kad yra dalykų, kurie technologijoms ne tokie jau ir pavaldūs. Tarkim, šviestuvai, jų atramos, pamatai. O tai, kas kis, privatininkas pats bus suinteresuotas atnaujinti, nes naujos technologijos paprastai duoda ekonominę naudą. Tad partneris būsiąs ir pats suinteresuotas į jas orientuotis.
Dar vienas iškilęs klausimas – kad su šiuo projektu pernelyg skubama. Tam pritarė ir posėdyje dalyvavusi Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė: „Aš privalau tas sąlygas įvertinti ir parašyti savo išvadas. Kaip tai padaryti, nežinau, nes terminai tokie trumpi, kad aš neturiu kada tų sąlygų net perskaityti, o ką jau bekalbėti apie įvertinimą, išvados parašymą. Kodėl taip skubama?“ – klausimą kėlė Savivaldybės kontrolierė.
Po gana ilgai trukusių diskusijų nutarta konsultantų parengtą pluoštą privataus subjekto atrankos sąlygų teikti svarstyti Savivaldybės tarybai.
Juokas pro ašaras.Kontrolierė neturi laiko,eik tu sau.Už ką mokamas jai atlyginimas.Kokioj įstaigoj šitaip galima,kam kas rūpi turi laiko ar ne, darbas turi būti padarytas.Gerai ,kai ateisit tikrinti ir rasite pažeidimų pasakysime kad neturime sąlygų tai turbūt ir nuobaudos neskirsite .
turejom nematancias kameras, turesim nesvieciancius stulpus…. Nieko naujo….Svarbiausia isisavinti ….Gal ir per artimusius…Kas ten zino… O gal jau zino, kad skuba….