![](https://laikrastisplunge.lt/wp-content/plugins/lazy-load/images/1x1.trans.gif)
Liepos 27-ąją Žemaičių Kalvarijoje vyko lietuvio išeivio, kalvariškio rašytojo, giesmių kūrėjo, laikraščio redaktoriaus, dailininko Pauliaus Jurkaus (1916–2004) palaikų laidojimo ceremonija.
P. Jurkus gimė 1916 m. liepos 29 d. Žemaičių Kalvarijoje. Mirė 2004 m. Niujorke. Palaikus iš Jungtinių Amerikos Valstijų į gimtąją žemę parvežė mirusiojo dukra Daina.
Laidojimo ceremonija pradėta šv. Mišiomis, kurias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta. Pasimeldus urna su rašytojo pelenais palydėta į miestelio kapines, kur amžinojo poilsio atgulę jo tėvai. Kaip pasakojo Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas, P. Jurkus rašė apie ramumą namuose. Šis ramumas atėjo – P. Jurkus palydėtas į poilsio vietą, ten, kur jo tėviškė, kur prabėgo vaikystė, jaunystė. „Tegul būna jam čia labai ramu“, – sakė B. Kleinauskas.
Po laidotuvių visi buvo pakviesti į parodą, skirtą P. Jurkaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
„Ačiū, kad Žemaitijos sūnus sugrįžo į gimtuosius namus. Kurie nepažinojome P. Jurkaus, turėsime galimybę pažinti per jo kūrybą ir darbus“, – kalbėjo Plungės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mindaugas Jurčius.
Kad išeivio palaikai sugrįžtų į gimtąją Žemaičių Kalvariją, daug prisidėjo Telšių kunigų seminarijos prefektas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. „Paulius – tokia asmenybė, į kurią daug kam galima orientuotis. Norite poeto – štai jums Paulius, norite žurnalisto – Paulius, reikia publicisto – Paulius. Kiek daug to Pauliaus. O svarbiausia – jei norite tikro patrioto, jis – puikus to pavyzdys. Juk po šitiek metų sugrįžo ir atgulė šalia savo tėvelių. Džiugu, kad parvyko į Žemaitiją, tikiuosi, sujudins kalvariškius ir kitus geriems darbams“, – sakė kanauninkas.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė susirinkusiesiems pasakojo, kad su P. Jurkumi bendrauti pradėjo 1992 metais. Šiek tiek anksčiau į Lietuvą iš Amerikos sugrįžo jo rankraščiai. Tikimasi, kad atkeliaus ir paveikslai. Juose, anot kalbėjusiosios, – daug gimtinės vaizdų. O kūriniuose žmonės aprašomi tikroviškai. Pats Bernardas Brazdžionis yra sakęs, kad pagaliau atsirado žmogus, rašantis apie lietuviško kaimo žmones. „Paulius visada norėjo grįžti į tėvynę, bet ne tuščiomis. Taip ir įvyko“, – sakė V. Paplauskienė.
„Žinau, kad dabar jis – nepaprastai laimingas. Šiandien užbaigta mano 5 metų misija – palaidoti tėvelį jo gimimo dieną. Visada žinojau, kad jis norėjo grįžti į Žemaičių Kalvariją. Tad galiu drąsiai sakyti, kad namuose jam tikrai ramu“, – kalbėjo P. Jurkaus dukra Daina.