Rugsėjo mėnuo Lietuvoje nuo seno ypatingas Šilinių – Švč. Mergelės Marijos gimimo – atlaidais. Šiemet, kaip ir visi garsieji atlaidai, jie skiriami ypatingajam Gailestingumo jubiliejui.
Atlaidai vyks rugsėjo 7–15 d. Atskiromis dienomis juose bus meldžiamasi už katalikiškąsias bendruomenes, kunigus ir vienuolius, ligonius, slaugytojus ir medicinos darbuotojus, jaunimą ir šeimas, policijos, valstybės sienos apsaugos ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų darbuotojus, mūsų šalies kariuomenę, gyvenančius ne Lietuvoje tautiečius.
Paskutinė atlaidų diena – Padėkos diena. Piligrimai dėkos Dievui už savanorius, rėmėjus ir geradarius, už kankinių ir šventųjų gyvenimo pavyzdį, už malonę priklausyti Kristaus Bažnyčiai ir tarnauti joje, už gailestingumo malonę, o Švč. Mergelei Marijai – už jos motinišką globą, užtarimą ir malones, gautas per Šiluvos Dievo Motinos užtarimą.
Pamaldų tvarka atlaidų metu: šv. Mišios 8 ir 9 val. aukojamos Apsireiškimo koplyčioje, 10 val. – Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikoje, 12 val. – aikštėje prieš baziliką, 16 val. – Apsireiškimo koplyčioje, 18 val. – aikštėje. Švenčiausiojo Sakramento adoracija – 11–21 val. bazilikos Ligonių sveikatos koplyčioje, katechezės – 11.45 ir 17.45 val. aikštėje. Kryžiaus kelio apmąstymas – 9.30 val. piligrimystėje nuo Šiluvos šilo iki Apsireiškimo koplyčios (9 val. autobusiukas nuveš nuo aikštelės prie Šiluvos parduotuvės). Bazilikoje 9.30 val. – Marijos valandos, 15 val. – Gailestingumo vainikėlis. Rožinio malda – 11.15 ir 14 val. bazilikoje, 17 val. – procesijoje nuo Apsireiškimo koplyčios į baziliką.
Rugsėjo 14-ąją – Šventojo Kryžiaus išaukštinimo šventė. Ji pradėta minėti Jeruzalėje tuoj po kryžiaus atradimo.
Imperatoriaus Konstantino motina šv. Elena, jau būdama apie 80 metų amžiaus, 326-aisiais kaip maldininkė išvyko į Šventąją žemę ieškoti tikrojo kryžiaus, ant kurio mirė Jėzus Kristus. Ji sužinojo, kad žydai turi paprotį greta nužudytojo atskiroje duobėje palaidoti visus įrankius, kuriais jis buvo žudomas. Elenai pavyko surasti Jėzaus kapo vietą. Ten stovėjo stabmeldžių pastatyta Jupiterio statula. Ją nuvertus ir ėmus kasinėti tą vietą, buvo aptiktas Kristaus kapas ir kryžius su vinimis, kuriomis buvo prikaltas Jėzus.
Kryžius buvo laikomas Jeruzalėje. Musulmonams užėmus tą kraštą, jis buvo pagrobtas. Tik 627-aisiais imperatorius Heraklijus nugalėjo persų karalių Chosrojų ir iš jo atgavo prieš 14 metų į Persiją išvežtą Šventojo Kryžiaus dalį. Ji buvo atgabenta į Konstantinopolį ir iškilmingai nunešta į bažnyčią. Netrukus pradėta švęsti Kryžiaus atradimo šventė Rytuose. Nuo 650 m. ji įvesta ir Vakaruose, Šv. Kryžiaus atradimą minint gegužės 3 d., o išaukštinimą – rugsėjo 14-ąją.
Šv. Kryžiaus relikvijų dabar turi daugelis bažnyčių. Apskaičiuota, kad iki mūsų dienų yra išlikusi viena keturiasdešimtoji tikrojo kryžiaus dalis. Kitos dalys žuvo bažnyčių gaisruose.
Rugsėjo 29-ąją Bažnyčia mini arkangelų Šv. Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo šventę. Tai ypatingi pasiuntiniai, skirti įvairiais laikotarpiais žmonijai apreikšti Dievo valią.
Rugsėjo 4 d. – XXIII eilinis sekmadienis
Lk 14, 25–33: „Kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys.“
Rugsėjo 11 d. – XXIV eilinis sekmadienis
Lk 15, 1–10 (11–32): „Danguje bus džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio.“
Rugsėjo 18 d. – XXV eilinis sekmadienis
Lk 16 (1–9), 10–13: „Negalite tarnauti Dievui ir pinigui.“
Rugsėjo 25 d. – XXVI eilinis sekmadienis
Lk 16, 19–31: „Tu atsiėmei gėrybes, o Lozorius – nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti.“