Rugpjūčiui persiritus į antrąją pusę, artinantis naujiems mokslo metams, mokyklos pašto dėžutėje radau man adresuotą grupės tėvų vardu pasirašytą (be pavardžių, todėl galima jį vadinti anoniminiu) laišką. Šiek tiek sutrumpintas jo turinys toks: „Prašytume „Katalikų šviesos“ puslapyje paaiškinti, kodėl jau nemažai metų Rugsėjo 1-osios šventės programoje įrašomos mišios bažnyčioje, vykstančios prieš bendrą visų mokinių, mokytojų ir tėvų susitikimą mokyklose. Prie jų derinamas švenčių mokyklose laikas. Ar organizatoriai nemano, kad taip vaikams peršama religija, nors galbūt tėvai yra netikintys arba išpažįstantys kitas religijas? Kieno sumanymu formuojama nuomonė, kad mokslo metų pradžios šventei reikalingos bažnytinės apeigos? Kadangi pagal Konstituciją bažnyčia atskirta nuo valstybės, tokia Rugsėjo 1-osios renginių eiga, mūsų nuomone, tikrai netinkama, o kai kuriuos net piktina. Kam reikalinga ta komedija, kai visi vaidina tikinčiuosius, nors paprastai į bažnyčią visiškai neina arba joje lankosi tik per didžiąsias šventes?
Dar labiau nesuvokiama brandos atestatų įteikimo abiturientams bažnyčioje prasmė. Rugsėjo 1-osios mišiose gali ir nedalyvauti, o nenueiti pasiimti atestato juk negali. Ir vėl ta pati situacija: jeigu esi visiškai netikintis arba ne katalikas, tai juk tikriausias tavo kaip žmogaus teisių pažeidimas“…
Rugsėjo 1-osios – Mokslo ir žinių dienos šventės – pradžia mūsų parapijų bažnyčiose – sena ir graži tradicija, ateinanti dar iš pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikų. Naujus mokslo metus, prašydami Dievo palaimos, pradeda ir didelė dalis įvairioms kitoms konfesijoms atstovaujančių mokinių ir studentų visame pasaulyje. Šiose pamaldose meldžiamasi ir linkima, kad mokslo ir studijų metai taptų Viešpaties palaimintais metais, kad mokytojai gebėtų perteikti meilę tiesai ir įdiegti moralines ir dvasines vertybes, padėtų mokiniams augti dvasiškai, šviestų juos, o mokiniai ir studentai būtų atviri tiesai ir šviesai.
Beje, dalyvavimas šv. Mišiose Rugsėjo 1-osios rytą nėra prievolė: kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, ar eiti į bažnyčią, ar tiesiai į mokyklą. Taip, kaip mokyklose renkamasi, ar lankyti tikybos, ar etikos pamokas.
O apie brandos atestatų įteikimo iškilmes bažnyčioje kalbėjomės su Plungės „Saulės“ gimnazijos direktoriumi Algimantu Budriu. Vadovas sakė, jog dėl to šiemet buvo tartasi su abiturientų tėvais ir pačiais abiturientais. Pasiūlyti trys šventės variantai: įteikti atestatus kiekvienai klasei atskirai mokykloje, nes didesnis skaičius mokinių ir jų svečių į salę netilptų; rinktis kultūros centro salę, kurioje vienu metu visi taip pat netilptų; atestatus įteikti sakralioje šventovės aplinkoje. Šiais metais gimnaziją baigusių 226 jaunuolių tėvai pasirinko trečiąjį variantą. Teko girdėti daug gražių atsiliepimų apie šias iškilmes, prasidėjusias šv. Mišiomis, kuriose buvo kviečiama kartu išgyventi džiaugsmą ir Dievui dėkoti už gausias malonės dovanas, gaunamas iš Jo rankų, prašyti globos ir palaimos ateities keliuose: toliau mokantis, savarankiškame gyvenime.
Iškilmingumo, rimties suteikia ir pati šventovės erdvė – sakrali aplinka, į kurią įžengęs nuščiūvi, kurioje apima pagarbos jausmas – nesinori garsiai kalbėti, be reikalo vaikščioti. Taigi bažnyčia tikrai nėra netinkama vieta atsisveikinti su mokykla ir palydėti į kelią tolesniems prasmingiems tikslams siekti.
Viešpaties palaimintos naujų darbų pradžios mums visiems: mokiniams, mokytojams, tėveliams – tiems, kurių meilė ir rūpestis lydės vaikus per šiuos mokslo metus!