Pirmadienį surengtas atviras Trišalės tarybos prie Plungės rajono savivaldybės posėdis. Organizacijos pirmininkas Egidijus Teodoras Liepa į posėdį pakvietė ne tik Trišalės tarybos narius, bet ir Seimo narius Jurgį Razmą, Joną Jagminą, Vytautą Gapšį bei gyventojus. Pastarųjų, norinčių išgirsti, ką pasakys valdžios vyrai, susirinko tiek, kad vos tilpo į Savivaldybės didžiąją posėdžių salę.
Priminsime, jog šiemet įsteigta Trišalė taryba vienija rajono vadovus, darbdavius ir darbuotojų profesines sąjungas. Šįkart nutarta surengti atvirą Trišalės tarybos posėdį, į kurį susirinkę gyventojai tiesiai iš Seimo narių lūpų sužinotų apie socialinę ir ekonominę padėtį visoje Lietuvoje bei Plungės rajone. Juolab kad kaip tik dabar sukanka metai, kai darbą pradėjo naujasis Seimas.
Anot E. T. Liepos, ir Trišalei tarybai, ir visuomenei įdomu išgirsti apie pakeistą mokesčių sistemą, valdžios kovą su monopolistais, pensininkų ateitį, policijos įstaigų pertvarką ir t. t.
Pranašas?
Pirmasis pasisakyti prieš tautą stojo Plungėje balotiravęsis, bet pagal partijos sąrašą į Seimą patekęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Skambiomis frazėmis, vis nepamiršdamas pagirti Darbo partijos ir primindamas jos nuopelnus, jaunasis parlamentaras kalbėjo kone pusvalandį. Anot jo, krizė yra pasaulinė, todėl ir Lietuvoje nebuvo galima jos išvengti. Ji mūsų šalį palietė netgi skaudžiau nei, tarkim, kaimyninę Lenkiją ir išbrisime iš jos vėliau nei kitos Europos Sąjungos šalys. „Tik prasidėjus krizei, aš sakiau, kad Lietuva po sunkmečio atsigaus gerokai vėliau nei kitos valstybės. Ir mano žodžiai buvo pranašiški – juk taip ir yra!“ – save liaupsino V. Gapšys.
Anot jo, norėdama bent kiek pažaboti krizę, valdžia turėtų skatinti verslą, įstatymais tramdyti monopolistus, ypatingą dėmesį skirti energetikos sektoriui. „Jau sausį pajusime skaudų šio sektoriaus smūgį – brangs elektra, o kartu ir daug prekių, paslaugų“, – kalbėjo V. Gapšys.
Seimo nario teigimu, nesurenkami „Sodros“, gyventojų pajamų, pelno mokesčiai, todėl natūralu, kad teks kažkiek mažinti išmokas. Tačiau tai sugrįš bumerangu – sumažės vartojimas, žmonės mažiau pirks, o tai vėl bus kirtis verslui. „Labiausiai neramu dėl jaunų žmonių nedarbo. Jei dabar jaunimo nesulaikysime, jis išvyks į užsienį, ten įsitvirtins ir nebegrįš. Reikia kažką daryti“, – emocingai dėstė parlamentaras. „Tai ir darykite, juk esate Seime“, – atkirto jam kažkas iš salės.
Žmonės piktinosi dar ir dėl to, kad seimūnai žūtbūt stengiasi išsaugoti savo didžiules algas, priedus, kad jiems absoliučiai nerūpi skurstantieji. „Ar tam jus rinkome, kad dabar prabangoje gyventumėte, o mus į skurdą stumtumėte?“ – klausė susirinkusieji. „Mūsų atlyginimas sumažėjęs perpus, o ir priedas sumažintas, – teisinosi V. Gapšys. – Apskritai teisingiausia būtų priedą panaikinti, o atlyginimą susieti su vidutiniu šalies atlyginimu. Tuomet, krentant vidurkiui, automatiškai mažėtų ir mūsų alga, atskiro Seimo pritarimo tam nebereikėtų.“
Socdemai – apkasuose
Trumpiausiai kalbėjęs socialdemokratas J. Jagminas pasisakymą pradėjo nuo apgailestavimo, kad socdemai šią kadenciją – apkasuose, o valdantieji – jau kiti.
J. Jagminas, kaip ir V. Gapšys, žėrė priekaištus valdančiajai koalicijai – dėl 5 milijardų litų biudžeto deficito, dėl aukštyn kojom apverstos mokesčių sistemos, dėl nesurenkamų mokesčių, įmonių bankrotų, nedarbo. „Pakėlė pelno mokestį, bet daugiau pinigų iš to nesurinko, padidino PVM ir kuro akcizą, žmonės degalų ir apsipirkti pradėjo važiuoti į Lenkiją. Taigi Lietuvai – jokios naudos“, – lyg pats nedirbtų Seime, naujoves peikė J. Jagminas.
Apie valdančiąją koaliciją J. Jagminas sakė: „Nemokšiškas valstybės valdymas, savo darbo neišmanantys ministrai.“ Po tokių žodžių kilo žmonių sąmyšis, atsirado netgi norinčiųjų nušvilpti Seimo narį.
„Valdžia mums teko ne geriausiu metu“
Akcentavo paskutinysis prie tribūnos stojęs Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas J. Razma. Jis sakė iš savo kolegų seimūnų išgirdęs daug kritikos, norįs į ją atsakyti, bet nei V. Gapšio, nei J. Jagmino žadėjo nekritikuoti.
Anot J. Razmos, 2007-2008 metais, sparčiai augant šalies ekonomikai, šalies valdžia (o valdantieji buvo socialdemokratai) gana dosniai didino atlyginimus, socialines išmokas, pensijas. Taip dosniai, kad milijardinis „Sodros“ perteklius buvo iššluotas iki paskutiniojo lito, nepaliekant jokio rezervo. Kitose valstybėse taip nedaroma – dalis pertekliaus visuomet rezervuojama. „Atėję į valdžią, neradome jokių vidinių rezervų, vienintelis lėšų šaltinis – Europos Sąjungos pinigai. Juos gana efektyviai naudojame, todėl dabar Lietuva pagal ES lėšų įsisavinimą yra pirmaujanti valstybė“, – pasakojo J. Razma.
J. Razmos teigimu, mokesčių reforma pernelyg sureikšminama. Juk ne visi mokesčiai buvo didinami – gyventojų pajamų mokestis 3 proc. sumažintas. „Manau, jog socialiniu požiūriu priėmėme teisingus sprendimus: visų mokamą gyventojų pajamų mokestį mažinome, o turtingų verslininkų gaunamo pelno mokestį padidinome“, – tokia Seimo nario nuomonė.
Pasak J. Razmos, valdžia kritikuojama ir už tai, kad „Sodros“ mokesčiu apmokestino žemdirbius, kūrybinius darbuotojus. „Iki šiol jiems buvo taikomos išimtys. Dabar, manau, laikas solidarizuotis ir jokių išimčių neturėtų būti – kiekvienas turi mokėti ir „Sodrai“, ir sveikatos draudimo įmoką“, – kalbėjo J. Razma.
Seimo nario pastebėjimu, gerų dalykų tikrai netrūksta: šiemet paankstintos išmokos žemdirbiams, paprasčiau gauti ES paramą investicijoms, sveikintina ir žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus iniciatyva pieno gamintojus vienyti į kooperacijas. Ir antimonopolistinė valdančiųjų pozicija labai ryški bei konkreti – įvykdytas pažadas dėl „Leo“ likvidavimo, sumažinta elektros perdavimo ir skirstymo tinklų pelno norma, žadama žaboti ir farmacininkus – didžiulius vaistų antkainius riboti iki 15 proc.
Nemažai nuveikta ir Plungės labui. Į viešųjų pastatų renovacijos programą pernai pavyko įrašyti du lopšelius-darželius ir Platelių gimnaziją, dabar kalbama apie dar vieno lopšelio-darželio ir mokyklos atnaujinimą. Lėšų skirta bibliotekai ir laikrodinei, kultūros centrui, „Ryto“ pagrindinei mokyklai renovuoti. Akcentavus, kad Plungė – Lietuvos kultūros sostinė, daugiau lėšų gauta ir keliams bei gatvėms. Prisidėta ir prie to, kad Plungės ligoninės nepaliestų numatomoji pertvarka.
J. Razma sakė dažnai susitinkantis su plungiškiais, žinąs jų problemas. Viena iš aktualiausių – rinkliava už atliekų tvarkymą. Anot Seimo nario, įstatymo nuostatą, kad teršėjas moka, savivaldybės traktuoja skirtingai. „Iš gyventojų skundų suprantu, kad įstatymą reikia koreguoti, nurodant, kad rinkliava už atliekų tvarkymą turi būti skaičiuojama žmogui, o ne būstui ar kvadratiniam metrui. Tokia pataisa, manau, atsiras“, – žadėjo Seimo narys.
Pasisakiusieji – pikti ir nusivylę
Susitikimo pabaigoje leista pasisakyti ir susirinkusiesiems. Vieni uždavė klausimus, kiti išsakė savo nuomonę.
„Mane piktina aukštojo mokslo reforma. Dabar vieniems viskas veltui, kitiems – viskas mokamai. O tai reiškia, jog aukštojo mokslo begali siekti tik pačių turtingiausiųjų vaikai“, – pyko viena moteris. Jai atsakė J. Razma: „Konstitucija nemokamą mokslą garantuoja tik gerai besimokantiesiems. Beje, besimokančiųjų veltui šiemet gerokai daugiau nei ankstesniais metais – net 52 proc. studentų. Be to, reforma, konkuruojant dėl vadinamojo krepšelio, skatina pasitempti ir pačias mokyklas.“
Plungiškiai piktinosi ir dėl nepagrįstai keliamų prekių kainų. Pavyzdžiui, jei PVM kyla vienu procentu, prekė pabrangsta 10 proc. Pasak žmonių, aišku, jog čia prekybininkų piktnaudžiavimas, tačiau jis turėtų būti tramdomas. Diskutuota ir apie darbdavių savivalę, ketinimus mažinti pensijas. Beje, kaip pažadėjo J. Razma, nors ekonomika nukritusi į 2006 metų lygį, pensijos ir išmokos iki tokio lygio tikrai nenukris. Mažinant būtinai bus atsižvelgta į infliaciją, daugiausiai bus nukerpama nuo tų, kurie ir gauna daugiausiai.
Susirinkimo pabaigoje Trišalė komisija priėmė nutarimą, kuriame Seimo nariai įpareigojami neskurdinti žmonių, pasirūpinti, kad žmonės nebūtų varomi neteisėtų nemokamų atostogų, kad plungiškiams, kaip ir kitų miestų gyventojams, jau nuo spalio atpigtų šildymas, kad rajone nemažėtų gydymo įstaigų skaičius ir t. t. Susirinkusieji nutarimui pritarė.
