Rugpjūčio 27-ąją griaudžiant Kauno pavieto laisvųjų šaulių patrankų salvėms pradėtas XI tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis. Klasikinės muzikos koncertai plungiškius džiugins penkis šeštadienius. Pirmąjį padovanojo Modesto Pitrėno vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam viso koncerto metu dirigavo garbės dirigentas maestro Juozas Domarkas – Plungės garbės pilietis, Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio meno vadovas.
Į festivalio, vykstančio Oginskių dvare, atidarymą susirinkusius miestelėnus ir jų svečius pasveikino Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus, renginio organizatoriai Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas ir Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus, Seimo narys Jurgis Razma, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Po iškilmingų kalbų rūmus ir parką sudrebino trys tradicinės patrankų salvės: už tėvynę Lietuvą, už kunigaikščius Oginskius ir festivalį, už Plungę ir plungiškius.
Po atidarymo susirinkusieji suėjo į dvaro žirgyno salę. Kadangi ir šis, ir kiti festivalio koncertai – nemokami, salė buvo pilnut pilnutėlė žiūrovų.
Koncertas tradiciškai pradėtas Mykolo Kleopo Oginskio polonezu „Atsisveikinimas su Tėvyne“. Jo Plungės publika visada klauso stovėdama.
Festivalio koncertų vedėjas Viktoras Gerulaitis renginį pradėjo pasakojimu apie dailininką ir kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Pranešęs, kad Plungiškių draugija imasi iniciatyvos šiam menininkui pastatyti paminklą, garsusis muzikologas kalbėjo: „Jeigu ne Plungė, jeigu ne kunigaikštis Mykolas Oginskis, nebūtų ir muziko M. K. Čiurlionio. Juk Plungėje, Oginskių dvare, kuriame praleido puspenktų metų, jis pamilo muziką, pradėjo groti fleita, komponuoti. Čia gimė ir pirmieji jo polonezai. Čia jis suprato, kad nori tapti muziku. Kadangi buvo talentingas, M. Oginskis finansavo jo studijas Varšuvoje, Leipcige. Be kunigaikščio pagalbos jis nebūtų galėjęs siekti mokslų ir tapti tuo, kuo tapo.“
V. Gerulaitis sakė plungiškiams turįs puikų pasiūlymą: „Jei planuojate paminklą M. K. Čiurlioniui, aš siūlyčiau vaizduoti mažą Čiurlioniuką su fleita. Tada ir bronzos kūriniui mažiau reikėtų…“
Po šio smagaus pasisakymo vedėjas pristatė vieną įstabiausių M. K. Čiurlionio kompozicijų – simfoninę poemą „Jūra“. Kūrinį, kuriame persipina audra ir ramybė, drama ir šviesa, 1936 metais pirmąkart padirigavo Balys Dvarionas. Beje, pats M. K. Čiurlionis liko neišgirdęs, kaip atliekama jo simfoninė poema.
Antrasis koncerto kūrinys – taip pat simfoninė poema „Preliudai“, sukurta kompozitoriaus Ferenco Liszto. „M. K. Čiurlionis savąją „Jūrą“ kūrė ketverius metus, o F. Lisztas „Preliudams“ paskyrė visą dešimtmetį“, – kalbėjo V. Gerulaitis. Trečiasis koncerto kūrinys – Piotro Čaikovskio „Variacijos rokoko tema“. Solo partiją atliko violončelininkas Vytautas Sondeckis, garsių muzikų Silvijos ir Sauliaus Sondeckių sūnus. „V. Sondeckis – tarptautinių konkursų laureatas, Šiaurės Vokietijos radijo simfoninio orkestro violončelininkas solistas, į geriausiųjų pasaulio violončelininkų trisdešimtuką įtrauktas muzikantas“, – pristatė vedėjas.
Nuskambėjus paskutiniajam kūriniui – nuotaikingajam Johano Strausso „Radeckio maršui“ – Plungiškių draugijos prezidentas L. Skierus ir viceprezidentė G. Žiobakienė visiems pranešė, kad Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigentas J. Domarkas liepos 28-ąją šventė savo 80-metį. Užrišus maestro simbolinę juostą, ir orkestras, ir žiūrovai užtraukė „Ilgiausių metų“. Jubiliatas ir čia nepamiršo savo, kaip dirigento, pareigų. Išklausęs sveikinimų ir linkėjimų, pasaulinio lygio muzikas žemaitiškai pašmaikštavo: „Mōn atruoda, ka nabsėmūčikēm. Diekou už sveikėnėmus, bet če tėik kāršta, ka siūlau ētė visīms i lauka…“