Platelių gimnazija įsikūrusi išskirtinėje vietoje. Čia pat, už mokyklos stadiono, yra unikalus gamtos kampelis – jau antrą šimtmetį skaičiuojantis Platelių dvaro parkas. Senų medžių alėjos, tvenkiniai, natūralios pievos ir gyvūnų įvairovė yra tikra gamtos laboratorija, kurioje nuolat dirba šios ugdymo įstaigos mokytojai. Mokiniams jie visada primena, kad esame gamtos vaikai ir gyvename jos namuose.
Šių metų saulėtą spalio 13 dieną Žemaitijos nacionalinio parko gamtininkai, Platelių gimnazijos 7 klasės mokiniai kartu su mokytojomis Silva Rupeikiene ir Maryte Margiene susiruošė į aplinkotyros pamoką. Jaunųjų gamtos bičiulių išvykos tikslas buvo pritaikyti klasėje įgytas teorijos žinias, pažinti ir stebėti rudeninius gamtos pokyčius.
Susitikimo metu išsiaiškinome, kodėl buvę žali medžių lapai gelsta ir raudonuoja, kodėl išskrenda paukščiai, kaip gyvūnai ruošiasi žiemai. Paskui įvertinę parko medžių būklę ir amžių moksleiviai atliko seno klevo kamiene gyvenančių gyvūnų įvairovės tyrimą. Ieškojome vabzdžių po žieve, stiebų kiaurymėse, pūvančioje medienoje. Susidomėję aiškinomės stambiausios Europoje vapsvos, Lietuvoje dar vadinamos širšuolu, lizdo sandarą, gyvenimo ir mitybos ypatumus. Drevėse radome perėjusių paukščių, šikšnosparnių veiklos požymių. Priėjome išvadą, kad, saugodami bent vieną seną medį, ilgam išsaugome ir daug kitų rūšių, visą medžio kamieno ir jo aplinkos biologinę įvairovę, saistomą mitybos, „būsto“ ir kitais ryšiais.
Manau, kad prie nulūžusio medžio matyti gyvūnai ir jų veiklos pėdsakai, įgytos žinios ir patirti jausmai ilgam išliks mokinių atmintyje. Aptardami išvyką džiaugėmės, kad vaikai yra labai smalsūs ir ypač pastabūs.
