Žirgynas: pirmiausia – stogas, paskui – vidus

Dabar, kai restauruoti Plungės Mykolo Oginskio rūmai tiesiog švyti, šalia jų esantys kiti pastatai atrodo išties apgailėtinai. Kada atsiras pinigų oficinoms tvarkyti, nežinia, o štai žirgyno remonto klausimas jau judinamas iš mirties taško. Konkursą laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė Projektavimo ir restauravimo institutas iki metų pabaigos turi parengti pastato atnaujinimo techninį projektą. Lėšų pirmiesiems darbams tikimasi gauti iš dviejų šaltinių. Jei abu bus dosnūs, ketinama tvarkyti pastato stogą ir pagrindinę salę. Jei vienas – tik stogą.

Pirminius projektuotojų siūlymus, kaip, jų nuomone, po rekonstrukcijos turėtų atrodyti žirgynas, Plungės rajono savivaldybės vadovams, o paskui ir Savivaldybės tarybos komitetams pristatė Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas. Jo teigimu, techninį projektą, kainuosiantį 59 tūkstančius eurų, rengia Projektavimo ir restauravimo institutas. Lėšų stogui remontuoti ir pirmiesiems darbams pastato viduje tikimasi gauti iš Kultūros ministerijos ir iš Europos Sąjungos fondų. Pirmasis šaltinis esąs kaip ir garantuotas, dėl antrojo dar kyla abejonių. Taigi bent jau stogas bus atnaujintas.
Jei gaus pinigų ir iš
antrojo šaltinio, žadama sutvarkyti dalį patalpų (tiesa, techninis projektas ruošiamas visam pastatui). Pirmiausia bus imtasi pagrindinės salės, kurioje tilps apie tūkstantį žiūrovų. Joje bus pakeisti visi langai, įrengtas kombinuotas šildymas (grindų ir radiatoriais), pastatyta išmontuojama scena, atliktas sienų, lubų, grindų remontas. Be to, ketinama sutvarkyti balkonus. Esantysis salės gale bus padidintas. Jame planuojama pastatyti keturias eiles kėdžių (apie 80 vietų). Po vieną eilę kėdžių bus šoniniuose balkonuose. Taigi iš viršaus renginius galės žiūrėti apie 100 žmonių.
Už likusius pinigus projektuotojai siūlė tvarkyti salės dešinėje pusėje esančias patalpas: laiptinę į antrąjį aukštą, vestibiulį, rūbinę, tualetus. Tai žiūrovams skirtos patalpos. Toks projektuotojų variantas, o štai plungiškiai turėtų kiek kitokių pageidavimų – kad būtų tvarkomos esančiosios į kairę nuo salės. Ten būtų įruošti atlikėjų persirengimo kambariai, keli tualetai ir dar viena mažesnė salė, kurią naudoti galima ir kino filmų peržiūrai, ir vaikų ar jaunimo užsiėmimams, ir parodoms, konferencijoms organizuoti. Sutvarkyta būtų ir toje pusėje esanti laiptinė į antrąjį aukštą.
Posėdžiuose svarstyta: sutvarkyti tai sutvarkysime, tačiau kokią veiklą tame pastate plėtosime – štai apie ką esą reikia kalbėti. Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė sakė: „Kadangi paraišką teikiame Kultūros ministerijai, tai mes orientuojamės į kultūrinę veiklą. O ji gali būti pati įvairiausia – ir kultūros inkubatorius, ir vaikų užimtumo centras, ir kūrybinės dirbtuvės. Jeigu nurodysime, kad šiame kultūros paveldo objekte užsiimsime, tarkim, sportine veikla, lėšas iš Kultūros ministerijos galėsime užmiršti.“
A. Bakanausko įsitikinimu, dėl patalpų panaudojimo reikėtų tartis su visuomene – jaunimo, sporto organizacijomis ir kitais. „Pažadu, kad su visais sėsime prie apskrito stalo, šnekėsimės, lauksime jų pasiūlymų. Mes patys tiek patalpų panaudoti ir išlaikyti nebūsime pajėgūs, tad tikrai bendradarbiausime“, –
kalbėjo Žemaičių dailės muziejaus vadovas. Anot jo, pagrindinė salė vieną mėnesį per metus bus naudojama Tarptautiniam Mykolo Oginskio festivaliui rengti, visą kitą laiką joje galės vykti parodos, sportinių šokių kolektyvų konkursai, sporto renginiai.
Svarstant šį klausimą Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje daugelis pasisakė už tai, kad žirgyne turėtų likti vietos ir sportui. „Dėl muziejinės veiklos esu kategoriškas. Manau, jai muziejus ir taip turi daug erdvių. Į žirgyną būtina įsileisti sportininkus – kad orą išjudintų, kad pelėsis neįsimestų. Žinoma, ne futbolą, kad sienos būtų daužomos, bet tikrai yra šakų, kurios patalpų negadina“, – išsakė savo nuomonę komiteto narys Robertas Endrikas.
Taigi perspektyvinių pasiūlymų netrūko. Kurie iš jų bus įgyvendinti, tikrai nežinia. Nes visa tai – dar toli gražu.