„Gerā, ka muziejininkā pavelda na tik keravuo, no i keden“

Praėjusį antradienį Platelių dvaro svirne vykusioje konferencijoje „Užkoduotas Platelių dvaro palikimas“ atiduota duoklė šio krašto istorijai – kalbėta apie miestelio ir čia klestėjusio grafų Šuazelių (de Choiseul-Gouffier) dvaro praeitį. Beje, renginį organizavo ne plateliškiai, o Telšiuose veikiantis Žemaičių muziejus „Alka“, saugantis minėtąjį palikimą.

Konferenciją pradėjusi Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos (ŽNPD) Gamtos ir paveldo skyriaus vedėjo pavaduotoja Aldona Kuprelytė pasidžiaugė, kad susirinko tiek daug muziejininkų, kad susidomėjimą parodė gausus būrys Platelių gimnazijos mokinių, besidominčių savo krašto istorija.
Pasak A. Kuprelytės, šio renginio kaltininkas – ne Žemaitijos nacionalinis parkas, o Žemaičių muziejus „Alka“, kurio muziejininkė Regina Bartkienė išanalizavo savo fonduose turimą su Platelių dvaru susijusį palikimą, o dabar jį pristato plateliškiams. „Gerā, ka muziejininkā pavelda na tik keravuo, no i keden. Juk Plateliū dvara rūmā supleškiejė, ta jē na telšėškē, mes nieka aple anon nežėnuotomem i nieka netorietomem“, – susirinkusiesiems kalbėjo užkietėjusi žemaitė ŽNPD darbuotoja.
Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Elvyra Spudytė minėjo, kad 1940 metais, kai nacionalizavo dvarus, buvo sudaryta speciali komisija. Ji įpareigota suregistruoti, o paskui ir paimti tai, kas vertingo buvo dvaruose: baldus, meno kūrinius, dokumentus, knygas. Tos komisijos narys buvo ir pirmasis „Alkos“ muziejaus direktorius Pranas Genys. Tada iš Žemaitijoje nacionalizuotų Tiškevičių, Oginskių, Pliaterių, Šuazelių, Gorskių dvarų į minėtąją įstaigą pateko itin daug vertybių, kurios iki šiol saugomos ir sudaro jos aukso fondą. „Žinoma, ne viskas, kas buvo dvaruose, pateko į muziejų. Daug kas išgrobstyta arba sunaikinta. Mat dvaruose įsikūrė raudonarmiečiai. Paprasti kareiviai niokojo viską, kas gražu, tik karininkai buvo išprusę ir kultūringesni“, – pasakojo E. Spudytė.
Kalbėdama apie Plateliuose buvusį dvarą, kurio savininkai grafai Šuazeliai gyveno Prancūzijoje, o čia rezidavo tik vasaromis, „Alkos“ vadovė sakė, kad iš jo atvežta ypač daug rašytinės medžiagos. „Išvertę ją iš prancūzų kalbos, sužinotume daug Šuazelių giminės ir jų dvaro Plateliuose paslapčių. Apskritai savo fonduose turime daug medžiagos, kurią laikas atverti visuomenei“, – tvirtino direktorė.
A. Kuprelytės teigimu, Platelių dvaro istorija neatsiejama nuo miestelio istorijos. Ši vietovė įdomi tuo, kad jos praeitis skirstoma į du etapus. Senieji Plateliai buvo įsikūrę ežero pusiasalyje, kuris vadinamas Šventorkalniu, ir Pilies saloje (ją su krantu jungė medinis tiltas). Vėliau – 1680 metais (taip užfiksuota viename iš dokumentų) – Plateliai persikėlė į dabartinę vietą. Anot ŽNPD Gamtos ir paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojos, keista tai, kad žemėlapiuose ir dokumentuose tokia žymi vietovė atsirado gana vėlai. Pavyzdžiui, rašytiniuose šaltiniuose, kurie datuojami 1253 metais, minimi Babrungėnai, Gegrėnai ir kitos aplinkinės vietovės, o štai Platelių nėra. 1585-aisiais žemėlapyje Plateliai nurodomi esantys ežere. Dar kitame žemėlapyje jie jau didesni už Telšius ir Plungę.
1797 metais caras Pavelas I Platelių dvarą ir jo apylinkes padovanojo prancūzų grafui Rusijos armijos pulkininkui, caro rūmų kamergeriui Augustui Šuazeliui, karaliaus Liudviko XIV ministro hercogo Šuazelio-Gufjė jaunesniosios linijos palikuoniui. Šį dovanojimą 1801 m. patvirtino Aleksandras I. Oficialiai Platelių dvaras Šuazeliams buvo perduotas 1807–1808 m., jie Platelius valdė iki Antrojo pasaulinio karo.
Plateliai, A. Kuprelytės manymu, daug kuo unikalūs: Pilies saloje stūksojo vienas seniausių Žemaitijoje mūrinių pastatų, joje rasta gynybinių įtvirtinimų liekanų, salą su Šventorkalniu jungė ilgas medinis tiltas, kuris statytas prieš 500 metų… „Plateliu ėstuorėjė nuogne iduomi, no anuo dar daug neatsakītu klausėmu. Vo kou gėliau i mėška lendi, tou daugiau mediu rondi“, – pastebėjo ŽNPD darbuotoja.
„Alkos“ vyr. muziejininkė R. Bartkienė susirinkusiesiems pristatė muziejuje saugomą ir neseniai ištirtą grafų Šuazelių šeimos archyvo rinkinį ir parengtą parodą „Platelių dvaras“.
Konferencija baigta ekskursija: A. Kuprelytė dalyviams aprodė Platelių dvaro teritoriją, parką, rūmų pamatus, svirną, jaują, arklidę, rūsį ir kt. Išlikusieji pastatai atnaujinti, juose įkurtos šio dvaro ekspozicijos, kultūros namai, Tradicinių amatų centras.