Šis klausimas svarstytas pirmadienį, kai susirinkę Savivaldybės valdžios atstovai ir UAB „Neo aljansas“ generalinis direktorius Paulius Kveselaitis aptarinėjo, kokio dydžio ir kokioms sporto šakoms pritaikytas sporto kompleksas turėtų išaugti Plungėje. Susirinkusiųjų nuomonės nesutapo. Vieni – praktiški: kad kompleksas būtų pigiai išlaikomas, nedidelis, tenkinantis būtiniausius poreikius, kiti numatomąjį objektą yra „išauginę“ iki milžiniško viskam pritaikyto komplekso, kurio išlaikymas per metus atsieis… milijoną litų.
Atgaivino senus planus
Apie tai, kad Plungei reikia sporto komplekso, kalbama jau ne vienerius metus. Prieš gerą dešimtmetį šiam objektui statyti vadinamajame mikrorajone atrėžtas gana solidus žemės sklypas – net 2,8 hektaro. Tačiau statybos iš mirties taško taip ir nepajudėjo, sumanymas keleriems metams atgulė į kažkieno stalčių.
Šiemet sporto komplekso statybos klausimui teko pabusti iš letargo miego. Mat su latviais iš Bauskės miesto pasirašytas bendras projektas atgaivino viltį, kad Plungė kada nors vis dėlto turės sporto visuomenei taip reikalingą objektą. Juolab kad sporto komplekso statybos techninės dokumentacijos rengimą iš dalies finansuos Europos regioninės plėtros fondas.
Užtenka 1 000 kv. metrų?
Pasklidus žiniai apie ketinimus statyti kompleksą, Savivaldybės vadovai netrukus sulaukė ir pasiūlymų. Juos pateikė 9 sporto klubus visoje
Lietuvoje eksploatuojančios Vilniaus UAB „Neo aljansas“ atstovai. Esą bendrovė turi praktikos, patirties ir žinių, todėl galinti prisidėti prie sporto komplekso atsiradimo Plungėje.
Pirmadienį minėtosios UAB generalinis direktorius P. Kveselaitis buvo pakviestas į Plungę – norėta išgirsti, ką gi tas „Neo aljansas“ mums siūlo. Generalinis direktorius sakė domėjęsis, kiek Plungėje gyventojų, kokia jų perkamoji galia. Iš surinktos informacijos padaręs išvadą: 1 000 kv. metrų ploto sporto komplekso Plungei – per akis, didesnio esą mums tikrai niekam nereikia. Tokiame komplekse esą tilptų kelios sporto salės, pirčių kompleksas, keletas sūkurinių vonių ir pan.
Norim didesnio
Išgirdęs tokį pasiūlymą, vicemeras Juozas Šlepetis net pyktelėjo: „Salė, kurią dabar nuomojamės iš UAB „Žemaitijos suvenyras“, yra 900 kvadratinių metrų. Jūs mums siūlote beveik tokį pat plotą. Ir tai, jūsų nuomone, jau bus sporto kompleksas?“ P. Kveselaičiui prieštaravo ir sporto klausimus kuruojantis Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvydas Viršilas. Anot jo, Plungei sporto kompleksas reikalingas ne sveikatingumui palaikyti ar pramogoms, bet sporto visuomenės poreikiams patenkinti. Taigi kalba turėtų krypti kiek kitokia linkme – ne apie pirtis ar sūkurines vonias, o apie krepšinio salę, plaukimo baseiną.
Pasak P. Kveselaičio, Panevėžyje yra pastatytas 5 000 kv. m sporto kompleksas, kuris atsipirks tik po kokių 50 metų. Negi ir Plungė tokio nori? „Žinoma, panašų galima projektuoti ir pas jus. Jeigu tik Savivaldybė labai turtinga ir yra pasirengusi dotuoti tokio objekto išlaikymą. Didelis kompleksas bus brangus. Vien už šildymą, vėdinimą, elektrą per metus paklosite apie milijoną litų. O jei norite ir ledo arenos, tai bus dar brangiau“, – kalbėjo „Neo aljanso“ generalinis direktorius.
Orientyras – geresnė ateitis
Vicemero J. Šlepečio nuomone, sunkmetis praeis, todėl nereikia orientuotis tik į dabartį. Ateityje galbūt gyvensime geriau, turėsime už ką pramogauti, todėl ir sporto kompleksą turime susiprojektuoti normalų, orientuotą į geresnius laikus. „Pinigų projektavimui turime. Taigi kas neleidžia mums susiprojektuoti didelį kompleksą, o statyti jį dalimis – iš pradžių tai, kas būtiniausia, o paskui galbūt bus pinigų ir ledo arenai „priauginti“. Juk nebūtina visko statyti iškart?“ – sakė J. Šlepetis.
Vicemerui antrino ir Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis: „Nejaugi į ateitį žiūrėsime susigūžę iš taupumo: labai brangu, neatsipirks, neišsimokėsime. Bet juk mūsų sporto kompleksas bus ne komercinis objektas, jis labiau skirtas ugdymui – kad jaunimas ir suaugusieji turėtų kur sportuoti, kad išmoktų plaukti, žaistų ledo ritulį. Jei galvosime tik apie taupymą, tai gal tada ir palapinės tiems sportininkams užtenka…“
Merės orientyras – lėšos
Merės Elvyros Valerijos Lapukienės nuomonė dėl sporto komplekso – kiek kitokia. Anot jos, pirmiausia reikia orientuotis ne į sportininkų poreikius, bet į turimas lėšas – kad vėliau tas objektas netaptų nepavelkama našta. „Nutarkim, ko mums būtinai reikia: administracinių patalpų, krepšinio salės, plaukimo baseino. O dėl ledo arenos? Manau, kol kas ji mums per brangi“, – kalbėjo merė.
Reikia tarybos sprendimo
Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas siūlė nutraukti šį pasidalijimą svajonėmis ir prie šio klausimo grįžti kiek vėliau – kai politinę valią dėl sporto komplekso išsakys Savivaldybės taryba. A. Misiūno nuomone, sprendimą, koks turi būti kompleksas, pirmiausia turi priimti taryba. Tegu ji nusprendžia, kokio dydžio objektas bus, kokioms sporto šakoms pritaikytas, kiek galima skirti jam išlaikyti. „Kai tiksliai žinosime, ko norime, vėl susitiksime su „Neo aljansu“ ir kalbėsimės. Kol kas mes pokalbiui nepasiruošę, tik svajojame“, – konstatavo A. Misiūnas.
Pastarojo nuomonei pritarta. O tai reiškia, jog dar šį mėnesį Savivaldybės taryba turės sprendimu išreikšti savo valią dėl sporto komplekso – ar jis bus didelis ir visa aprėpiantis, ar mažas, pigiai išlaikomas, su būtiniausiomis paslaugomis. Juolab kad delsti nebegalima – iki kitų metų birželio pabaigos sporto kompleksas jau turi būti suprojektuotas.
