Penktadienį į posėdį rinkosi mero Audriaus Klišonio potvarkiu sudaryta darbo grupė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą uždarojoje akcinėje bendrovėje Telšių regiono atliekų tvarkymo centre (TRATC) klausimams spręsti. Susirinkusieji pustrečios valandos papunkčiui nagrinėjo Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kuriuos TRATC-ui parengė UAB „Smart Continent LT“.
Lapkričio viduryje minėtuosius nuostatus jau svarstė Vietos ūkio ir ekologijos komitetas. Savivaldybės tarybos jie nepasiekė – nuspręsta, kad kyla daug klausimų ir neaiškumų, tad dokumento projektas grąžintas tobulinti rengėjams – įmonei „Smart Continent LT“.
Pakoreguoti nuostatai grįžo į Savivaldybę. Tik šįkart jie pirmiausia pateikti ne komitetui, o specialiai darbo grupei, kuriai pirmininkauja Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis. Be jo, į grupę įtrauktas TRATC-o atstovas Laurynas Birškys, Savivaldybės tarybos narys Robertas Endrikas, Laisvės seniūnaitijos (Plungės m.) seniūnaitė Adelė Gedmontienė, sodininkų bendrijos „Gandinga“ pirmininkas Bronislovas Sosickis, Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė ir Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Daiva Mažeikienė, Savivaldybės ekologė Edita Lydienė. Kadangi posėdis buvo atviras, jame dalyvavo ir daugiau susidomėjusiųjų šiuo klausimu. Nuostatus pristatė „Smart Continent LT“ atstovas Karolis Bliabas ir teisininkas Linas Songaila.
Analizuodama dokumento projektą, darbo grupė stabtelėjo ties atliekų turėtojų registru. Nežinia, kaip išvengti nesusipratimų dėl butų ar namų mirusių savininkų, nes pasitaiko atvejų, kad žmogaus jau nebėra, o pranešimai už šiukšlių tvarkymą jam vis dar siunčiami. Taip būti neturėtų, bet norint išvengti tokių situacijų reikia, kad TRATC-as gautų informaciją apie mirusiuosius. Civilinės metrikacijos skyrius šios informacijos neteikia, tad dar teks pasukti galvas, kaip prieiti prie duomenų.
Kitas klausimas – kaip apmokestinti sodininkus. Anot TRATC-o atstovo L. Birškio, juos reikėtų išskirstyti į tris grupes. Gyvenantieji nuolat turėtų mokėti visą mokestį, atvykstantieji vasaros sezono metu – 50 proc., o turintieji tik sklypą (be namelio, elektros) – nieko.
Tie, kurie pusmečiui, metams ar ilgesniam laikotarpiui iš savo gyvenamojo būsto išvyksta, turėtų kreiptis į TRATC-ą ir deklaruoti, kiek laiko jų nebus. O paskui pateikdami elektros skaitiklių rodmenis įrodyti, kad jų tikrai ten nebuvo. Prie šio punkto dar buvo prierašas, kad gyventojai turi pateikti ne tik elektros, bet ir vandens rodmenis. Tačiau nutarta, kad pakaks ir elektros.
Priminsime, kad pagal naujuosius nuostatus rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą bus jau ne vienanarė, o dvinarė. Kainą sudarys pastovioji ir kintamoji dalys. Nustatytą pastoviąją mokės visi atliekų turėtojai. O kintamoji skirtingoms paslaugos gavėjų kategorijoms bus vis kitokia. Pagal ką ji bus skaičiuojama, dar nenuspręsta. Vienų nuomone, skaičiuoti reikėtų pagal gyvenamojo būsto plotą, kitų – pagal gyventojų skaičių. „Mano manymu, atliekų kiekis labiausiai priklauso nuo asmens pajamų. Kuo daugiau žmogus uždirba, tuo daugiau visko perka, tuo ir šiukšlių daugiau prikaupia“, – tikino Savivaldybės administracijos vadovas A. Krauleidis.
Priminsime, kad gyvenantiesiems individualiose valdose kintamoji rinkliavos dalis turėtų būti skaičiuojama pagal konteinerių išvežimo skaičių. Pagal naująją tvarką jie tiek mieste, tiek kaimuose bus išvežami kas antrą savaitę (iki šiol mieste tai būdavo daroma kas savaitę). Konteineriai su plastiku ir popieriumi – kartą per mėnesį, su stiklu – kartą per ketvirtį. Taigi maksimalus išvežimų skaičius – 26, minimalus – 13. „Jei nenustatysime minimalaus skaičiaus, tai gyventojai, taupydami pinigus, konteinerių visai nebeišstums, – dėstė administracijos direktorius. – Ir tai reikš, kad jų šiukšlės atsiduria pamiškėse.“
Savivaldybės tarybos nario Tomo Raudžio nuomone, neteisinga, kad pastovioji rinkliavos dalis buto gyventojui numatyta didesnė nei namo savininkui. Anot jo, individualioje valdoje prikaupiama gerokai daugiau atliekų nei bute, nes joje – ir garažas, ir ūkinės patalpos, ir žemės sklypas. Tad neteisinga, kad gyvenantieji butuose turi dotuoti namų savininkus.
Po posėdžio kalbinta Savivaldybės ekologė E. Lydienė sakė, jog šio susirinkimo tikslas – išanalizuoti nuostatus ir teikti pasiūlymus, ką juose reikėtų pakoreguoti. Kitas dokumento projekto svarstymas – Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje. „Rinkliava turi būti socialiai teisinga. Tad nuostatus rengusi firma dar turės paplušėti patikslindama, kaip kiekvienai mokėtojų grupei apskaičiuotas mokesčio dydis. Vietos ūkio ir ekologijos komitetui ji žada pateikti kelis alternatyvius skaičiavimo variantus“, – minėjo E. Lydienė.
Kaip kvaila ,kad siuksliu mokejimasmpriklauso nuo atlyginimo ,o ne nuo buto gyventoju skaiciaus.Dar daugiau juokiates is zmoniu -ga pinigus reiks nest i siuksline .Bute gyvena 4,5,6 ir daug.o uz siuksles reikia moket 2gyventojams vienodai -argi tai teisybe….
Manau, kad komitetas ne iš tos pusės žiūri… Niekas nekalba apie ekologiją, o tik apie mokesčius. Reikėtų sukurti, sudaryti sąlygas gyventojams, kad tik kuo daugiau jie rūšiuotų atliekų, kurias būtų galima perdirbti, tuo sukuriant pridėtinę vertę, pagaminant kažkokį daiktą iš perdibtos atliekos, arba bent jau dalį atkliekų panaudojant energijos gamybai. Gal reiktų atsižvelgti į tai.. Galų gale žmonės rūšiuodami šiukšles padaro dalį darbo, kurį atlieka rūšiuotojai, tai, kad truputėlį nesąžininga (aš „išrūšiuoju” – koks TRATC perdirba mano išrūšiuotas atliekas, TRATC’AS gauna pajamas, o aš tik išlaidas).
Kas liečia šitą: Kuo daugiau žmogus uždirba, tuo daugiau visko perka, tuo ir šiukšlių daugiau prikaupia“, – tikino Savivaldybės administracijos vadovas A. Krauleidis. -> šita mintis iš vis nesąmonė, dėkoju Dievui, kad Adamkus (su Adamkiene) negyvena Plungėje ir šiukšlių neturi (nes jei turėtų – turėtų šiukšlių labai daug)…nes pensija turbūt didesnė už Krauleidžio algą, tai tas 90-metis turtingas pensijon išėjęs žmogus tikrai labai daug šiukšlių sugeneruotų (nes jo poreikiai kaupti šiukšles yra didesni…), kaip ir pajamų TRATC’UI. Geležinė logika, Alberto, tikiuosi neilgo užtruko tai sugalvot, nes jei ilgai – tai nerimta mintis, ir nekaip skambanti.
Nesuprantu už ką mokėti brangiau, už tai, kad nesugeba šiukšlių tvarkingai išvežti. Kiekvieną savaitgalį iš „Jucyno” einu į turgų per Taikos gatvę, prie Taikos ir Šaltinio gatvių sankirtos stovi 3 „varpeliai”, aplink tą „varpelį” kur turėtų būti stiklas, pilna duženų. Gyventojai šaunuoliai, rūšiuoja, bet kas šiukšles surenka, tai galėtų po savęs susitvarkyti, nes kai „iškrato” varpelį palieka po savęs labai daug duženėlių, juk gyventojai moka už išvežimą, tai sutvarkykite – išvežkite tvarkingai.
Tomas Raudys iš vis galėjo savo nuomonės nereikšti, reikėjo susilaikyti (susilaikymas – dorybė), nes kiek internete rašo, jis yra UAB Valda vadovas, kiek tenka girdėt per TV paskui būna visokių interesų konfliktų. Kiek suprantu Plungės mieste, Valda UAB išveža šiukšles, ir tai daro nelabai kokybiškai (aprašiau truputėlį viršuj apie stiklą). Galėtų UAB Valda vadovas tuo pasidomėti, ir karts nuo karto žvilgtelti aplink tuos šiukšlių konteinerius.
Gal TRATC’as galėtų įdėti į savo internetinį saitą tuos Smart Continent LT UAB pasiūlymus (nuostatus), būtų įdomu paskaityt kiek ir kokia forma tą žmogų nori apmokestinti, už tai kad jis nemeta šiukšlių kur nors į pamiškę, o jas deda į konteinerį.
Retorinis klausimas: ar Plungė negali pasidomėti, kaip tokios problemos yra sprendžiamos kitose savivaldybėse, kokios praktikos yra propaguojamos juose? Gal būtų lengviau ir savivaldybės ekologijos komitetui ir Smart Continent LT nereiktų išradinėti dviračio vis dar ir dar kartą.