Prosenelių dainuotos, rugiapjūtės laukuose ar vilnas pašančių moterų suėjimuose gimusios dainos mūsų dienas pasiekė tik todėl, kad ėjo iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą. Folkloro tradicijų tęsėjų dėka net sunkiausiu – Lietuvos nutautinimo – laikotarpiu išsaugojome savo tautos išskirtinumą. Už liaudies kūrybos puoselėjimą padėkota Rietavo kultūros centro folkloro ansambliui „Kadaginis“ ir kaimo kapelai „Subata“, minintiems veiklos 15 metų sukaktį.
Šiuos kolektyvus 2001 metais subūrė tuomet Rietavo kultūros centre meno vadovu dirbęs Donatas Bielkauskas. Vyrui talkino muzikė žmona Daiva. Nedrąsiai pradėjusių repetuoti žmonių rankos kaskart sumaniau valdė muzikos instrumentus, o dainos skambėjo vis darniau. Pirmi pasirodymai kultūros centro, aplinkinių bendruomenių organizuojamuose renginiuose jau seniai likę praeityje. Metams bėgant keitėsi kolektyvų nariai, keitėsi ir vadovai, tačiau meilė liaudies dainai tik stiprėjo. Įvairiais laikotarpiais ansambliams vadovavo Jonas Kavaliauskas, Vida Saukalienė, Vytautas Kažukauskas, Kristina Katauskienė.
Į 15 metų sukakties šventę kapela ir ansamblis atėjo vedami Aidos Liutikienės. Jubiliejų mininčioje „Subatoje“ – dvylika narių: armonikas virkdo Jonas Šiurys, Alvydas Žilius, Gintaras Jazdauskas, akordeonu groja Vytautas Končius, kontrabosu – Algirdas Baltrimas, o mušamuosius valdo Benas Steponkus. Kapeloje – trys vokalistai: Jūratė Šuopienė, Lina Striaukaitė, Valdas Renusas. Visada drauge su dainininkais ir muzikantais būna pasirodymus nuspalvinanti pasakotoja Regina Tolenienė.
Kai kurie „Subatos“ nariai – A. Baltrimas, J. Šuopienė, L. Striaukaitė ir V. Renusas – dirba dvigubai: spėja repetuoti ir folkloro ansamblyje. Be jų, „Kadaginyje“ dainuoja, šoka ir kitaip folklorą puoselėja Laima Renusienė, Violeta ir Kęstutis Gedrimai, Kristina ir Albinas Maslauskai, Alvyra ir Zigmas Barsteigos, Rimantas ir Virginija Norvilai, Liuda Uselienė. Kolektyvų veikloje dalyvauja, nuolat programą papuošia ir šešiametė A. Liutikienės dukra Mantė.
Įdomu tai, kad net devynerius metus abu meno kolektyvai neturėjo pavadinimų, buvo tik Rietavo kultūros centro kaimo kapela ir folkloro ansamblis. „Pasikrikštyti“ nuspręsta 2010-aisiais: ansambliui suteiktas „Kadaginio“, o kapelai – „Subatos“ vardas. Krikštatėviais anuomet tapo meras Antanas Černeckis ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lidija Rėkašienė.
Per 15 veiklos metų kolektyvai daug koncertavo. Kaimo kapela gali didžiuotis esanti vienas iš pagrindinių kultūros centro kolektyvų, turinčių didžiulį gerbėjų ratą. Užgavėnės, Joninės, Mykolinės… Kur beskambėtų jos muzika, rietaviškiai muzikantus ir pasitinka, ir išlydi gausiais aplodismentais.
„Subata“, kurios repertuare – lietuvių liaudies dainos, šokiai, aranžuotės, savos kūrybos dainos, dalyvauja ne tik savivaldybės ar apskrities renginiuose, bet ir vyksta į koncertines išvykas kituose Lietuvos miestuose. Dalyvauta Telšių apskrities dainų ir šokių šventėse, Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėje, folkloro ansamblių šventėje „Subatvakaris“, Žemaičių festivalyje Telšiuose, folkloro festivalyje „Užaugau Lietuvoj“ Klaipėdos rajone, Doviluose, kaimo kapelų šventėje „Linksmoji armonika“ Utenoje, kaimo kapelų šventėje „Pamituvio armonika“ Jurbarke, Lietuvos bitininkų suvažiavimo šventėje „Pasibičiuliaukime-2013“ Plungės rajone, kaimo kapelų šventėje Skuodo rajone, Barstyčiuose, respublikinėje liaudiškos muzikos kapelų šventėje „Jurgelio valsas-2014“ Plungėje, Vilniaus Žemaičių dienose, liaudiškos muzikos festivalyje „Skambėk, Papile“ Akmenės rajone, „Melioratorių šventėje-2014“ Šilalės rajone, Kvėdarnoje, Žemaitijos regiono kaimo kapelų varžytuvėse „Grok, Jurgeli 2013“ Šilalėje. „Subata“ tapo 2014 m. ir 2016 m. kapelų varžytuvių „Grok, Jurgeli“ Raseiniuose nugalėtoja, tais pačiais metais dalyvavo šventėje „Grok, Jurgeli“ Kaune. Savo atliekamą muziką rietaviškiai populiarino ir užsienio šalyse – Latvijoje (Gulbenė), Vokietijoje (Zarbekas).
Pasigirti kuo turi ir „Kadaginis“. Kolektyvas, daugiausia dėmesio skiriąs žemaičių krašto folklorui, autentiškoms lietuvių liaudies dainoms, muzikai ir šokiams, taip pat dalyvavo respublikinėje kaimo kapelų ir folkloro ansamblių šventėje „Subatvakaris“. Savo repertuarą, kuriame – vestuvinės, kalendorinės dainos, įvairūs šokiai, rateliai, žaidimai, kuriuos paįvairina autentiški lietuvių liaudies instrumentai, ansamblis pristatė ne tik savivaldybės, apskrities šventėse, bet ir už jos ribų.
Prasminga abiejų meno kolektyvų istorija prisiminta pažymint „Subatos“ ir „Kadaginio“ veiklos 15 metų sukaktį. Grojančių ir dainuojančių, šokančių ratelius saviveiklininkų šventė negali apsieiti be muzikos, tad ir jubiliejiniame renginyje, organizuotame lapkričio 26 dieną, jos būta apsčiai. Scenoje pasirodė ne tik sukaktuvininkai, bet ir jų pasveikinti atvykę draugai: kolektyvų įkūrėjas D. Bielkauskas su savo šeimos kapela, buvęs vadovas J. Kavaliauskas ir jo vadovaujama Klaipėdos rajono Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro kapela „Martvežiai“. Gražių dainų ir smarkių šokių negailėjo Kretingalės kultūros centro Girkalių skyriaus folkloro ansamblis „Žiogupis“, Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis „Platelee“. Pasidžiaugti su jubiliatais atskubėjo ir gražių muzikinių linkėjimų atvežė kaimynai – Tverų folkloro ansamblis ir kapela „Medinga“.
Meno kolektyvų vadovei ir nariams už liaudies kultūros saugojimą dėkojo Rietavo kultūros centro direktorė Birutė Gedminaitė: „Ačiū saviveiklininkams už tai, kad malonų poilsį ant sofos vakarais išmaino į repeticijas, visiems tiems, kurie savo laisvalaikį skiria liaudies kūrybos puoselėjimui.“
Padėkos raštais ir gėlėmis rietaviškius muzikantus ir dainininkus, taip pat jų vadovę sveikino meras Antanas Černeckis, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja kultūrai Jolanta Bertauskienė. O kad šie kolektyvai dar ilgai tęstų tradicijas ir mus džiugintų, Savivaldybės vadovas padovanojo dovanų čekius folkloro būgnui ir armonikai įsigyti. Puikių žodžių negailėjo ir Seimo narys Jurgis Razma.
Šventės pabaigoje „Subatos“ ir „Kadaginio“ kolektyvų nariai, atsidėkodami už dovanas ir linkėjimus, užtraukė romansą „Draugams“ ir Stepono Turskio kūrybos dainą „Aplankyki senąjį Rietavą“.
