
Antradienį Plungės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir Vietos ūkio ir ekologijos komitetai pritarė kitaip skaičiuojamai ir gerokai išaugusiai rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Politikai ties šiuo klausimu tūpčiojo du mėnesius – jis svarstytas ir lapkritį, ir gruodį sušauktuose posėdžiuose, o sausį pagaliau palaimintas. Na, kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja. Bėda ta, kad mokestis gerokai patuštins visų mūsų pinigines, o kai kam jis išpamps kone dvigubai.
Uždaroji akcinė bendrovė Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC) komitetams teikė tvirtinti du svarbius dokumentus, kuriuos jai parengė samdyta įmonė – UAB „Smart Continent LT“. Tai Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika ir tos pačios rinkliavos nuostatai.
Naujųjų dokumentų esmė – iš vienanarės į dvinarę pakeisti rinkliavos skaičiavimo metodiką ir, nuo 41 iki 56 eurų pakėlus vartų mokestį, padidinti rinkliavą visiems paslaugos gavėjams.
Kaip minėjome, TRATC-as konsultantų parengtus dokumentus komitetams nagrinėti teikė keletą kartų. Tačiau prastumti jų nepavykdavo, politikai vis reikalaudavo ką nors koreguoti. Pagaliau paruoštas toks variantas, kokio ir pageidauta – pritaikytas būtent Plungės rajono savivaldybei.
Politikai rinkosi iš trijų dvinarės rinkliavos variantų: kad pastovioji ir kintamoji įkainio dalys sudarytų atitinkamai 70 ir 30 proc., 50 ir 50 proc. arba 30 ir 70 proc. Pasirinktas vidurinysis, kai pastovioji ir kintamoji dalys yra vienodos – po 50 proc. Šis variantas esąs socialiai teisingiausias. Juolab kad pastoviąją dalį turės mokėti visi turintieji nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus), nesvarbu, ar paslauga naudojasi, ar ne.
Komiteto nariai sakė vis dar nerimaujantys, kad dvinarė rinkliava, kuri gyvenantiesiems individualiose valdose suteiks galimybę taupyti, kartu suteiks ir progą šiukšlėmis atsikratyti ne ten, kur privalu, o ten, kur niekas jų nesuskaičiuos – nuvežti į pamiškę, pakelę ar į daugiabučio namo konteinerį. „Mokėdami už išstumtų konteinerių skaičių, gyventojai ieškos galimybių jų nestumti. Vadinasi, didėja rizika, kad veš į mišką. Ar mes esame tam pasiruošę? Ar sugebėsime sukontroliuoti?“ – tokių klausimų kilo politikams.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkė Daina Martišienė dėl tokių įtarinėjimų turėjo savo nuomonę: „Mes kažkodėl kiekvieną gyventoją vertiname kaip potencialų pažeidėją. Gal turėtume labiau žmonėmis pasitikėti ir taip blogai apie juos negalvoti?“ Jai pritarė posėdyje savo mintis dėl mokesčio išsakyti panorę plungiškiai. „Visur laikomasi nekaltumo prezumpcijos. Čia atvirkščiai – nors dar nieko neįvyko, o gyventojai jau kalti, jau pažeidėjai. Juk jei prasidės masinis šiukšlių vežimas į miškus, galėsite kviestis Ireną Latakaitę ir jos aplinkosaugininkus ir bausti kaltininkus“, – kalbėjo Saulius Augustinavičius. Panašios nuomonės buvo Irena Domarkienė: „Ir aš, ir dauguma kitų esame pernelyg atsakingi ir kultūringi, kad miškuose atsikratytume atliekų. Aš pati turiu mišką, dar ir svetimas šiukšles iškuopiu, tad apie vežimą negali būti nė kalbos.“
S. Augustinavičius tikino, kad moka taupiai ir racionaliai elgtis su šiukšlėmis, stengiasi kuo mažiau jų prikaupti konteineryje, todėl mano, kad TRATC-as piktnaudžiauja ir tiek paslaugų, už kiek jam sumokama, tikrai nesuteikia. „Popierių sudeginu, bioskaidžias atliekas dedu į komposto dėžę, tad mano konteineris, kuris yra 120 litrų talpos, sveria tik 30 kilogramų, o traktuojama, lyg svertų 120 kg. Kur teisybė?“ – klausė žmogus. I. Domarkienės manymu, teisingiausia būtų, kad kiekvienas konteineris būtų pasveriamas ir žmogus mokėtų už tiek šiukšlių, kiek jų pridavė.
Gyventojų pasisakymų išklausyta, bet jų pasiūlymai į dangų nenuėjo. Politikai pritarė variantui, kuris jau buvo parengtas ir jiems ant lėkštutės pateiktas. Nuspręsta, kad įkainio pastovioji ir kintamoji dalys sudarys po 50 proc. Vadovaujantis šia metodika, daugiabučiuose namuose gyvenantys žmonės mokės 30 eurų pastoviąją rinkliavos dalį ir dar po 13,20 euro už kiekvieną gyventoją (bet ne daugiau kaip už keturis gyventojus, ši pataisa įvesta nenorint skriausti daugiavaikių šeimų). Taigi standartinė daugiabutyje gyvenanti keturių asmenų šeima už atliekas vietoj 47 eurų dabar mokės net 82,80 euro (30 eurų + 13,20 euro x 4 gyventojai). Akivaizdu, kad tokiai šeimai mokestis didėja kone dvigubai. Ir nesvarbu, ar ji gyvena mieste, ar kaime.
Individualių valdų gyventojai, kurie pastaruoju metu yra aprūpinti trimis konteineriais (mišrių atliekų, plastiko ir popieriaus, stiklo), turės galimybę taupyti. Jie taip pat mokės 30 eurų pastoviąją rinkliavos dalį, o kintamoji jiems priklausys nuo turimo konteinerio tūrio (120 ar 240 l) ir nuo išstumiamų konteinerių skaičiaus. Tiek mieste, tiek kaime mišrios komunalinės atliekos bus renkamos tik kas antrą savaitę, t. y. 26 kartus per metus (iki šiol mieste buvo išvežamos kiekvieną savaitę). Rūšiuojantieji šiukšles ir neprikaupiantieji jų tiek, kad vežti reikėtų kas antrą savaitę, konteinerius galės išstumti pagal poreikį, bet ne mažiau kaip 13 kartų per metus (t. y. kartą per mėnesį).
Atliekų surinkėjai skaičiuos, kiek kartų išstūmėte konteinerį – už tiek ir mokėsite. 120 l konteinerio ištuštinimas kainuos 1,49 euro, 240 l – 2,48 euro. Taigi gyvenantiesiems individualiose valdose (ir mieste, ir kaime) minimalus mokestis bus 49,37 euro (30 eurų + 13 kartų x 1,49 euro). Jei mažąjį konteinerį išstumsite visus 26 kartus, mokėsite 68,74 euro. Jei naudojatės didesniu, minimalus mokestis bus 68,74 euro, maksimalus – 107,48 euro.
Gyvenantieji daugiabučiuose, bet turintieji individualius konteinerius, mokės tiek, kiek ir individualių valdų savininkai.
Sodų paskirties statinius (su elektros įvadu) turintiems, bet juose negyvenantiems asmenims teks mokėti 8 eurus pastoviosios dalies ir tiek pat kintamosios. Iš viso – 16 eurų. Jei sodininkas turi individualų konteinerį, jam kintamoji dalis priklausys nuo to, kiek kartų jis bus išstumtas. Jei sodo statinys tapęs gyvenamuoju namu, teks mokėti kaip ir kitiems gyvenantiesiems individualiose valdose.
Rinkliavos lengvata galės pasinaudoti tie, kurie pusmetį ar metus savo būste negyvena. Prieš išvykdami jie privalės tai deklaruoti TRATC-ui, o paskui pateikti pažymą apie per tą laikotarpį suvartotą elektros energiją (kiekis negali viršyti 50 kWh), kaip įrodymą, kad tikrai negyveno. Sodininkams, kurių namelis yra priskirtas prie sodų paskirties objektų, savo išvykimo per žiemą deklaruoti nereikės.
Juridiniams asmenims rinkliava skaičiuojama kiek kitaip. Pastovioji įkainio dalis jiems priklausys nuo to, kokia veikla užsiima. Didžiausia ji – gydymo (138 eurai), viešbučių (133 eurai), mokslo (129 eurai), maitinimo (120 eurų) paskirties objektams. Kintamoji dalis priklausys nuo šiukšlių kiekio ir bus skaičiuojama pagal tai, kiek ir kokio dydžio konteinerių turima, kaip dažnai jie išvežami (1 kub. metras atliekų – 12,5 euro).
Tikėtina, kad nauji mokesčio dydžiai įsigalios nuo kovo 1 dienos. Jei taip, už sausį ir vasarį dar turėtume mokėti pagal senuosius. Ar ši naujovė bus patvirtinta, priklausys nuo Savivaldybės tarybos, kuri posėdžiaus kitą ketvirtadienį, sprendimo, tačiau žalia šviesa išpampusiai rinkliavai jau uždegta.
..Labai geros,, naujienos, dziaugiuos kad musu savivaldybes geradariai taip ,,rupinasi,, zmonemis,YPAC TRATC -U, si imone juk neissilaiko???. Plunges gyventojai- turtingiausi zmones lietuvoje (taip manau pagal mokesciu mokejima, pvz. uz salta vandeni, dabar siuksles). Ai, grazus oras. silta ziema…..tustejanti pinigine;)))) p.s. kaip norisi,,riebiai,, nusikeikt….pyppppppt….;))))
Bukit prakeikti LUPIKAUTOJAI !!!