„Gauta informacija, kad neblaivus sugyventinis muša rankomis, spyrė koja. Atvykus minėtu adresu, moteris paaiškino, kad pretenzijų vienas kitam neturi. Sugyventiniai nuėjo miegoti…“; „…Žemaitės g. kaimynas grasina savo mamai. Moteris paaiškino, kad neblaivus sūnus prašėsi nakvynės, nes nepajėgė pareiti iki namų. Atsigulęs garsiai kalbėjo nebūtus dalykus, grasino. Vyras (girtumas – 2,62 promilės) mamos atsiprašė…“ Tokio pobūdžio pranešimai ištisus metus vyrauja Rietavo policijos komisariato įvykių suvestinėse.
Su smurtu šeimose sunku kovoti, nes aukos ne visada drįsta prisipažinti, kad yra skriaudžiamos artimiausių žmonių.
Apie smurtavimo mastą Rietavo savivaldybėje per policijos ataskaitinį susirinkimą, surengtą sausio 20 dieną, kalbėjo Telšių krizių centro psichologė Vanda Benaitienė.
Pasak viešnios, 2011 metais priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas padėtį šiek tiek pagerino, tačiau visiškai problemos neišsprendė – dėl šios priežasties Lietuvoje kas mėnesį miršta moteris. „Jei nesusiimsime, nežinau, kur nueisime. Lietuva Europos Sąjungai statistiką apie smurtą artimoje aplinkoje turi pateikti kas dveji metai, kitos šalys – kas ketveri. Vien tai pasako, kokia sudėtinga padėtis mūsų šeimose“, – tvirtino psichologė.
Gyvenimas kitapus Rietavo savivaldybės gyventojų būstų durų – toli gražu ne taikus. 2016-aisiais Telšių krizių centras iš policijos komisariato gavo 107 pranešimus apie artimojo sumuštą žmogų, dar dvi moterys kreipėsi savarankiškai. Dažniausiai (87 atvejai) skriaudžiamos moterys, bet neretai artimo žmogaus (dažniausiai brolio, tėvo, sūnaus) smurtą patiria ir vyrai (tokių pranešimų – 19). Baisiausia, kai mušami vaikai – 3 atvejai.
Praėjusiais metais žuvusiųjų nuo namiškio rankos Rietavo savivaldybėje nebuvo, tačiau padarytas sunkus kūno sužalojimas.
Daugiausia aukų nukenčia nuo sugyventinių – 33 atvejai. Šiek tiek mažiau, bet smurtauja ir santuokoje gyvenantieji – gauti 26 pranešimai. Net 11 moterų nukentėjo nuo buvusių vyrų ar sugyventinių. Smurtą nuo drauge gyvenančių giminaičių – tėvų, sūnų, brolių, seserų – patyrė 30 asmenų, nuo tolimesnių giminaičių – 9.
Kai kuriose šeimose konfliktai nesiliauja – užregistruota 20 pakartotinių atvejų. Yra moterų, kurios Krizių centro specialistų siūlomos pagalbos atsisako, nors sumuštos buvo ne vieną ir ne du kartus.
V. Benaitienė puikiai supranta tokį elgesį: „Smurtą iš žmogaus, su kuriuo susietas emociniais ryšiais, patyręs asmuo pažeidžiamas specifiškai – labai traumuojamai. Todėl pareigūnai neturėtų reikalauti iš aukos pareiškimo. Smurtautojas nusižengia ne tik šeimos nariams, bet ir įstatymui. Valstybė jį baudžia, o ne nukentėjusysis.“
Didžiule problema kovojant su smurtu psichologė įvardijo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ir Baudžiamojo kodekso neatitikimus. „Policija pradeda ikiteisminį tyrimą, prokurorai jį nutraukia, nes nemato nusikaltimo sudėties. Grasinimas turi būti traktuojamas kaip nusikaltimas. Lietuvoje neišspręsta dar daug teisinių dalykų, kuriuos būtina kuo skubiau taisyti. Smurtautojas turi sulaukti griežtos bausmės“, – akcentavo V. Benaitienė.
Tik žengus visus reikalingus teisinius žingsnius, kumščių ir žodžių nevaldantiems despotams pavyks uždėti apynasrį, o kol tai nepadaryta, policijos įvykių suvestinėje vyraus pranešimai apie žiaurų artimiausių žmonių elgesį su silpnesniais už save šeimos nariais. Gal tada nebeliks tokių tragedijų, kokia praėjusią savaitę įvyko Kėdainiuose, kai savo namuose buvo smarkiai sumuštas ir vėliau ligoninėje mirė keturmetis berniukas.
Telšių krizių centro darbuotojai ragina gyventojus būti aktyvius savo bendruomenėse, padėti nuskriaustiems ir patiriantiems sunkumus, neslėpti, netoleruoti smurto. Pranešti apie tai galima telefonu (taip pat anonimiškai) 112 arba skambinti tiesiai į Telšių krizių centrą (tel.: 8 444 74282, 8 682 29459, 8 671 16590, 8 683 96793).
