Visiška nesąmonė, kad vilkų esą per mažai ir, girdi, reikia riboti jų medžioklę. Na, pagalvokit: iki pat šių Naujųjų metų nebuvo sniego, nebuvo pėdsako ir atsitiktinai per tokį trumpą laiką sumedžiota leistina 60 šių plėšrūnų norma – tai apie ką čia kalbėti? Seniau kasmet po šimtą pilkių patiesdavo, net premijos būdavo skiriamos, bet jie neišnyko.
Esu paguldęs du vilkus. Pirmąjį – per medžioklę su vėliavėlėmis, o antrąjį – atsitiktinai varovinėje. Tokių atvejų vis daugėja. Vėliavėlių net nebereikia. Vadinasi, pilkių yra gerokai daugiau, nei tikina kalbantieji, kad jų per mažai ir kad reikia riboti jų medžioklę.
Medžiotojai šneka, ar tik nebus asociacija „Baltijos vilkas“ iš europinių fondų gavusi kelis milijonus eurų, kad taip stengiasi šiuos plėšrūnus saugoti? Tvirtinti, kad taip yra iš tikrųjų, ko gero, negalima, nes tokios informacijos nepavyko gauti.
Kaip bebūtų, gal jau laikas ateiti į protą ir nelaukti, kol pilkiai užpuls į mokyklą einantį vaiką ar grybautoją. Juk medžiotojai puikiai žino, kad pasenę vilkai išvejami iš bandos. O jiems ėsti tai reikia, tad grobiu gali tapti ir žmogus.
Seni žmonės prisimena, kad per Antrąjį pasaulinį karą buvo išnaikinta didžioji dalis kanopinių žvėrių ir vilkai per šienapjūtę yra nutempę ne vieną vaiką, paliktą pievos pakraštyje.
Antai prieš porą metų ūkininkė, kuriai pilkiai išpjovė keliasdešimt retos veislės avių, per televiziją piktinosi, kad šie plėšrūnai tapo brangesni už mūsų auginamus gyvulius. Valdininkai, ramindami žmones, postringavo, kad reikia prižiūrėti gyvulius, apsitverti.
Pernai vilkai ne juokais išgąsdino per mišką į Medingėnus (Rietavo sav.) einančią paštininkę. Ir kas iš to… Dvi moterys su šakėmis vilkus išveja iš kiemo – jokios reakcijos. Papjauna kokio kaimo žmogaus veršį, tai šeimininkas net dėl nuostolio nebesikreipia. Kaime vilkai išpjovė visus šunis… Ir niekas nereaguoja. Pašneka per televiziją, ir tuo viskas baigiasi. Galiausiai neseniai net medžioklinį šunį varymo metu vilkai sudraskė. O kiek sumokėta išmokų….
„Kaimo laikraštyje“ skaičiau, kad praėjusiais metais Lietuvoje vilkai papjovė 1 380 įvairių naminių gyvulių. Tarp jų buvo net arklių. Taigi išeina, kad valstybė plėšrūnus saugo žemdirbių sąskaita. Apie tai, kiek pilkiai išpjauna kanopinių žvėrių, jau nekalbama. Bet reikėtų, nes mes, medžiotojai, valstybei mokame mokesčius, ir jau priimtas sprendimas, kad tas mokestis dar penkis kartus didės, o medžiojamą fauną naikina vilkai.
Ko gero, gali taip nutikti, kad medžiotojai (ne su šautuvais, o su plakatais) susiburs prie Seimo ir pabandys atvesti į protą kvailas nuorodas duodančiuosius.
Sausio vidurys. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį gerokai prisnigo. Ryte žvėrių pėdos buvo kaip ant balto popieriaus nupieštos. Savaitę po Naujųjų metų per televiziją sužinojau, kad vilkų medžioklė baigta, jau sumedžioti visi numatyti 60 pilkių.
Taip sutapo, kad su kolega Mindaugu išsiruošėme į savo „Kontaučių“ klubo medžioklės plotus papildomai pamaitinti žvėrių. Netrukus paskambina kitas klubo narys – aptiktos būrio vilkų pėdos. Čiumpu fotoaparatą – bent pėdsakus nufotografuosiu. Nuvažiuojame į nurodytą vietą. Randame 5–7 plėšrūnų pėdas. Nustatome, kad jie vijosi elnią. Tas paspruko. Kitoje vietoje aptinkame, jog vilkai persekiojo šernus.
Pėdsakai šviežut šviežutėliai ir, jeigu ne pilkių medžioklės sustabdymas, beveik garantuotai mums būtų pavykę išsiaiškinti, kur jie dienoja, ir surengti medžioklę.
Gal tikrai jau laikas nebekvailioti su tais vilkais? Jų buvo ir bus, nes tai itin atsargūs ir gudrūs žvėrys – gali medžioti visus metus ir neišnaikinsi. O dabar jie mažai bemedžiojami ir tikrai visai nebeturės žmogaus baimės jausmo.
