Sausį nagrinėtas, bet rezultatų nedavęs klausimas dėl didesnio nekilnojamojo turto mokesčio tarifo apleistų pastatų savininkams antrąjį metų mėnesį vėl grįžo į pradinę stadiją. Vasario 7-ąją brangiau apmokestinamųjų sąrašas aptartas Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje, o vasario 15-ąją jį turėtų svarstyti pati taryba. „Taigi grįžtame prie šio ilgai „grojančio“ klausimo“, – šmaikštavo politikai.
Patalpų ir statinių, kuriems 2016 metais taikomas maksimalus 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą Vietos ūkio ir ekologijos komitetui pristatė Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vyr. specialistas Vitalijus Grigorjevas. Akcentuota, kad į šį dokumentą įtraukti 37 objektai (sausį buvo 36), 16 iš jų – mieste, 21 – kaimo vietovėse.
„Apleistų pastatų savininkus informavome, kad jiems bus taikomas didesnis mokestis. Iš pradžių gavome keturis prašymus netaikyti tokio tarifo, paskui – dar keturis. Daugiausia diskusijų sukėlė uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“, kuriai priklauso trylika netvarkomų pastatų Plungėje, Dariaus ir Girėno g. 54, prašymas“, – kalbėjo V. Grigorjevas.
Bendrovė nurodė į teritoriją investavusi 71 tūkstantį eurų, išvežusi gruntą, iškirtusi krūmus, todėl prašė jai didesnio mokesčio netaikyti. Vyr. specialistas minėjo, kad dar kartą apžiūrėjo „Ugnies tako“ pastatus. Pokyčių matė tik prie dviejų objektų – ten teritorija išties sutvarkyta, akių nebebado, tad tuos du iš sąrašo būtų galima išbraukti, bet kitus vienuolika reikėtų palikti.
Prašymą netaikyti didesnio mokesčio pateikė ir UAB „Žemaitijos pieno investicija“, kuriai priklauso valgykla Šateikiuose. Nors statinys užkonservuotas ir pašaliniai į jį patekti negali, nuspręsta iš sąrašo jo nebraukti. Stalgėnų seniūnijos Milašaičių kaimo kultūros namų savininką nuo didesnio mokesčio nutarta atleisti: pastatas esąs aptvarkytas ir pernelyg vaizdo negadinantis. Kulių seniūnijoje esančių nenaudojamų automobilinių svarstyklių ir žolės miltų malūno savininkų prašymai nebuvo tenkinti – jie iš sąrašo neišbraukti. Kaip ir Šateikių seniūnijos Aleksandravo kaimo valgykla – jos savininkas taip pat turės mokėti didesnį mokestį. Į Babrungo seniūnijos Babrungėnų kaime esančių aštuonių pastatų savininkės prašymą atsižvelgta iš dalies – nuspręsta pagalbinius pastatus iš sąrašo išbraukti, o pagrindinius palikti. Netenkinti ir pastatų Nausodžio seniūnijos Varkalių kaime ir Žemaičių Kalvarijoje savininkų prašymai.
Komiteto nario Ričardo Jocio nuomone, šiuo atveju su pastatų savininkais elgiamasi pernelyg drastiškai. „Mes matome apleistus pastatus, savininkams užkrauname didesnį mokestį, bet jų net neklausiame, kodėl nesitvarko. Juk pagal statinius matyti, kad jų šeimininkai ir taip skursta, o mes iš jų norime dar pasipelnyti. Juk nė vienas, pirkdamas objektą, neketina laikyti jo apleisto. Aišku, planuoja veiklą, bet ne visada pavyksta“, – mintimis dalijosi R. Jocys.
Kiti komiteto nariai nebuvo linkę gailėti likimo valiai paliktų ir vaizdą gadinančių pastatų savininkų. Anot jų, ir mieste, ir kaimuose yra objektų, kurie atrodo lyg Donecko filialai. Šeimininkai turi galvoti, ką su jais daryti, o jei nevykdo veiklos, – atsikratyti. „Mano nuomone, tai apsileidimas, ir tiek. Žmonės prisiperka pastatų, o paskui nebesuka dėl jų sau galvos. Didesnis mokestis – geras spyris į užpakalį, kad pagaliau susimąstytų. Kaip kai kuriems dar ranka kyla tokius prašymus rašyti?“ – piktinosi Robertas Endrikas. Jam pritarė Asta Beierle Eigirdienė, sakydama, kad didesnis tarifas – proga atsikratyti šmėklų ir vaiduoklių.
Kaip minėjome, Savivaldybės taryba apsileidėlių sąrašą, kuriame po korekcijų liko 31 objektas, turėtų tvirtinti kitą savaitę.
