![](https://laikrastisplunge.lt/wp-content/plugins/lazy-load/images/1x1.trans.gif)
Į vasario 7-ąją surengtą posėdį, matyt, dėl siaučiančio gripo atėjo tik trys iš penkių Rietavo savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narių. Nepasirodė ir pirmininkė Janina Drevinskienė, tad vadovauti posėdžiui ėmėsi Virgilijus Ruškys.
Pirmu darbotvarkės klausimu politikai pritarė tam, kad Rietavo kultūros centrui būtų suteikta pirmoji kategorija.
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovės – vedėja Lidija Rėkašienė, pavaduotoja kultūrai Jolanta Bertauskienė, taip pat minėtojo centro direktorė Birutė Gedminaitė komiteto nariams paaiškino, kam reikalingas toks sprendimas: „Pastatėme naujus kultūros namus, turime puikią įgarsinimo, apšvietimo aparatūrą, reikalingą kiekį instrumentų – atitinkame visus pirmosios kategorijos centrams keliamus reikalavimus. Turėdama aukštesnę kategoriją įstaiga galės dalyvauti respublikiniuose ir regioniniuose projektuose, pretenduoti į įvairius fondus, išmėginti jėgas konkursuose.“
Komiteto narę Virginiją Jakavičienę nustebino ketinimas uždaryti Rietavo kultūros centro Giliogirio filialą. Tam pritarti neskubėjo ir kolegė Vilija Razmienė.
Meras Antanas Černeckis abejojančioms posėdžiautojoms paaiškino, kad kultūros namų Giliogiryje nebėra jau nuo 2013 metų: „Viskas seniai numirę. Net tada, kai buvo darbuotoja, žmonės nėjo į renginius. Pastatas išliks. Žiemą jis yra šildomas, todėl bendruomenė bet kada gali susirinkti. Ne tik giliogiriškiai neturi kultūros namų – jų nėra Pelaičiuose, Lioliuose, Budrikiuose.“
Savivaldybės vadovui antrino J. Bertauskienė: „Nuvežame į kaimą Seniūnijų dienų koncertus, bendruomenė į savo organizuojamus renginius bet kada gali pasikviesti Rietavo kultūros centro meno kolektyvus.“
Komitetas, anot V. Jakavičienės, su ašaromis šį sprendimo projektą nusprendė teikti tarybai.
Diskusija, kupina įtampos, panašėjančios į negatyvias povandenines sroves, kilo aptariant Rietavo savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo punktų pakeitimus.
Kaip sakė L. Rėkašienė, viena iš pakeitimų priežasčių – neužtenka programos pinigų vaikų poreikiams tenkinti. Kaip tik todėl įvedami apribojimai. Vienas jų – paslaugos teikėjas galės turėti ne daugiau kaip dvi grupes po 20 vaikų arba tris grupes po 15 vaikų.
Skyriaus vedėjos pateikta informacija, kad NVŠ lėšų skyrimo tvarkoje prioritetinėmis siūloma numatyti techninės kūrybos, robotikos, įvairių technologijų, medijų ugdymo kryptis, nepatiko V. Jakavičienei: „Skatiname jaunimą dar daugiau sėdėti prie kompiuterių. Šiais laikais mažai judama, todėl reikėtų remti sportą, gamtininkus ar kitą aktyvią neformaliojo ugdymo kryptį.“
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vadovė politikei nepritarė: „Dabar visos lėšos ir taip nueina sportui ir dailei. Siekiame įvairovės. Deja, vaikai kai kurių siūlomų programų nesirenka. Paslaugų teikėjų taip pat nėra daug. Jei jums nepatinka, tuos prioritetus galime išbraukti.“
L. Rėkašienės tonas, kuriuo ji atsakinėjo į komiteto narės klausimus, užgavo V. Jakavičienę. „Jūs kalbate labai agresyviai. Jaučiuosi kaip policijos nuovadoje“, – neslėpė savo nepasitenkinimo politikė.
Mero A. Černeckio nuomone, organizuojant neformalųjį švietimą reikėtų stengtis pritraukti tikrų dailininkų: „Turime menininką Virgilijų Bizauską ir nemokame jo panaudoti. Reikia skatinti žmogų užsiimti ugdomąja veikla. Savivaldybėje vyksta tarptautiniai plenerai, į kuriuos suvažiuoja aukšto lygio kūrėjai, o dėmesys iš mūsų pusės jiems skiriamas mažas.“ Su tuo „švietimietės“ nelabai sutiko. Anot jų, plenerų dalyviai sulaukia tinkamo dėmesio, o V. Bizauskas vaikų neformaliajame švietime nedalyvauja dėl „popierizmo“.
Lauryno Ivinskio gimnazijos direktorė Dalia Baliutavičienė sakė, kad ir mokytojai nenori apsisunkinti mokinių neformaliuoju švietimu.
Susipažinusi su Nevyriausybinių organizacijų rėmimo programos 2016 metų lėšų panaudojimo ataskaita, V. Jakavičienė domėjosi, kodėl nepanaudoti programai skirti pinigai. J. Bertauskienė paaiškino, kad jie buvo numatyti tam atvejui, jeigu steigsis nevyriausybinės organizacijos ir reikės padengti jų įsikūrimo išlaidas. Pinigų liko, nes naujų tokių organizacijų 2016 metais neatsirado.
Aptariant sprendimo projektą dėl Rietavo savivaldybės švietimo įstaigų klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus 2017–2018 mokslo metais nustatymo, apgailestauta, kad, preliminariais skaičiavimais, kitąmet mokyklose mokysis 22 mokiniais mažiau nei šiais metais.
Apžvelgdama Rietavo savivaldybės 2017 metų biudžeto projektą, Savivaldybės administracijos Teisės ir finansų skyriaus vyresn. specialistė Rūta Bagdonienė kalbėjo, kad jis švietimo įstaigoms bus panašus kaip ir 2016-aisiais.