Lapkričio 25 dieną viešojoje bibliotekoje susirinko energetikos, Savivaldybės atstovai, Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, habilituotas daktaras, profesorius, Taikomųjų mokslų akademijos įkūrėjas Vilius Židonis, gyventojai. Diskutuota apie energetiką ir alternatyvaus kuro panaudojimą katilinėse, šildant Plungės miesto gyventojų būstus.
Diskusijų vakarą pradėjo Plungės merė Elvyra Valerija Lapukienė. Jos nuomone, biokuro katilinės geriau už dujomis kūrenamas katilines dėl dviejų priežasčių: naudojamas vietinis kuras, dėl to turime laisvę ir nesame priklausomi nuo dujų tiekėjų; kita priežastis – sukuriamos darbo vietos medienos perdirbimo ir granulių, kuriomis kūrenama biokatilinėse, gaminimo įmonėse. Deja, yra neišspręstų techninių problemų, mat katilinėse triukšmą kelia veikiančios turbinos. Taip pat E. V. Lapukienė paminėjo, kaip svarbesnę, gamtos taršos problemą.
Su situacija rajone paprašytas supažindinti UAB Plungės šilumos tinklų generalinis direktorius Petras Piekus.
Anot jo, šiuo metu įmonė planuoja užtikrinti
rezervinio kuro tiekimo galimybę Telšių kvartalinės katilinės vartotojams. Krizės metu statyti naują katilinę, kuri gali kainuoti daugiau nei 10 mln. litų, direktoriaus nuomone, yra per brangi investicija. Todėl, gavus pasiūlymą įsigyti „Minijos“ katilinę, atliktas preliminarus techninis-ekonominis sprendimas, kuris Plungės vartotojams naudingas, nes ši katilinė būtų kūrenama biokuru. Gamtinės dujos būtų kaip rezervinis kuras. Bendrovė turėtų galimybę kūrenti ta kuro rūšimi, kuri yra pigesnė. Vadinasi, ir vartotojui šiluma būtų parduodama mažesne kaina.
P. Piekus patikino, kad šiandien vienos megavatvalandės (MWh) savikaina – 186,3 Lt, iš kurių už dujas sumokama 110 Lt, o biokuru kainuotų 53 Lt. Tad dabar priėmus sprendimą įsigyti katilinę, jau nuo kito sezono būtų galima ją eksploatuoti, tai yra aprūpinti šiluma miesto centrą bei Dariaus ir Girėno gatvės vartotojus. Ateityje nuosekliai būtų galima prijungti Stoties gatvės šilumos vartotojus. Pradinis įmonės įnašas būtų lėšos (apie 800 tūkst. Lt), gautos pardavus neišnaudotus apyvartinės taršos leidimus (ATL).
Tačiau merė piktinosi neva iš Plungės šilumos tinklų nesulaukusi konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti energetines rajono problemas kaimuose ir gyvenvietėse, kurių šildymas Savivaldybei labai brangiai kainuoja. Mat, pasak jos, net du kartus buvo pateikti prašymai dėl bendros energetikos rajone vizijos, tačiau pasiūlymų iš P. Piekaus esą nesulaukta. „Ar mes nemokam paaiškinti, ko prašom, ar jūs nesuprantat? Sulaukėm tik prašymo pirkti „Minijos“ katilinę už du milijonus litų“, – rėžė E. V. Lapukienė.
Direktorius replikavo: „Jei bus duota komanda šiuos objektus eksploatuoti, Šilumos tinklai ir spręs, kokiu būdu tai padaryti.“
J. Šimėno nuomone, P. Piekaus pasiūlymas būtų neekonomiškas sprendimas, nes UAB „Plungės bioenergija“ turi tris kartus didesnį šilumos gamybos potencialą nei parduoda. Todėl geriau svarstyti miesto centro ir mikrorajono sužiedinimo galimybę, tad siūlė merei apie tai labai rimtai pasvarstyti.
Tačiau, anot Šilumos tinklų technikos direktoriaus R. Luotės, planuoti investiciją trasoms sužiedinti ne tik neekonomiška (reikės pakloti 1 ar 2 kilometrus naujos trasos), bet ir nesąžininga vartotojų požiūriu, nes šie nuostoliai bus įskaičiuoti į šilumos kainą.
Vėliau aptarta aplinkotvarkos tema. Seimo nario Jono Šimėno, biokuro katilinių šalininko, nuomone, nors ir nedaug, bet vis dėlto pigiau kūrenti biokuru nei dujomis. „Degant biokurui, nustatyta nulinė emisija, t. y. neteršiama gamta, todėl nereikia mokėti aplinkos taršos mokesčio. Medis užaugo – sudeginame, jei ne – supūva ir išskiria tokį patį anglies dvideginio kiekį, kaip ir degdamas. Plungės šilumos tinklai daugiau gautų papildomų lėšų už parduotus neišnaudotus apyvartinės taršos leidimus (ATL)“, – sakė J. Šimėnas.
Seimo narys ragino rūšiuoti atliekas. Jis prognozavo, kad po dešimtmečio Telšių regiono atliekų tvarkymo sąvartynas bus perpildytas. Todėl surūšiuotas suspaustas atliekas reikia sudeginti specialiose katilinėse, bet ne biokurui pritaikytose.
Po ilgos kalbos savo mintimis pasidalino profesorius Vilius Židonis. Papasakojo apie jo sukurtus šiaudų granulėmis kūrenamus katilus.
Pasipiktinusių V. Mačernio gatvės gyventojų atstovas prašė paaiškinti, kodėl ūžia ir ramiai miegoti trukdo katilinė, stovinti jų gatvėje. Merė paprašė, kad į klausimą atsakytų „Plungės bioenergijos“ akcininkas Albinas Monstavičius. Tačiau jo atsakymas buvo gana lakoniškas: „Vyksta gamyba“. Jis pažėrė kaltinimų VST. Mat esą dėl jų tiekiamos elektros svyravimų suveikia apsauginiai vožtuvai, ir su dideliu gausmu išleidžiamas garas. Pažadėta, kad bus bandoma spręsti šią techninę problemą.
Seimo narys J. Šimėnas palinkėjo merei dėl įvairių priimamų sprendimų „papurtyti“ tarybą ir nedviprasmiškai ištarė: „Galvokit, galvokit, galvokit…“
