![](https://laikrastisplunge.lt/wp-content/plugins/lazy-load/images/1x1.trans.gif)
Vasario 22 dieną Plungės rajono apylinkės teismas toliau nagrinėjo rezonansinę baudžiamąją bylą, kurioje dėl tragiško eismo įvykio kaltinamas klaipėdietis Igoris Cvetkovas (g. 1971 m.). Priminsime, kad per avariją, kuri įvyko 2015 metų spalio 4-osios vakare automagistralės Šiauliai–Palanga 91-ajame kilometre, Paukštakių seniūnijos Nugarių kaime, žuvo trys vienos šeimos nariai, dar keturi žmonės buvo sužaloti. Pirmasis teismo posėdis surengtas vasario 9-ąją.
I. Cvetkovas kaltinamas tuo, kad 2015 metų spalio 4 dieną, apie 18.45 val., Plungės rajone, automagistralės Šiauliai–Palanga 91-ajame kilometre, vairuodamas visureigį „Hyundai Galloper“ kirto ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, taip sudarydamas kliūtį priešpriešiais atvažiuojančiam BMW 520. Šio automobilio vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko į priešpriešinę juostą ir trenkėsi į judėjimo kryptį taip pat pakeitusį „Hyundai Galloper“. Klaipėdietis avariją sukėlė būdamas neblaivus – jam nustatytas 1,68 promilės girtumas.
Per eismo nelaimę žuvo trys automobiliu BMW 520 važiavę vienos šeimos iš Radviliškio nariai: vairuotojas R. D. (g. 1979 m.), jo žmona M. D. (g. 1983 m.) ir dukra U. D. (g. 2012 m.). Sunkių sužeidimų patyrė kita dukra E. D. (g. 2004 m.).
Kartu su I. Cvetkovu važiavę „Hyundai Galloper“ keleiviai buvo sužaloti: žmona L. C. (g. 1973 m.) patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, dukra A. C. (g. 2000 m.) – nesunkų sveikatos sutrikdymą, jos draugas L. Č. (g. 1999 m.) – nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nukentėjo ir pats vairuotojas – buvo sunkiai sužalotas. Vyrui amputuota kairė ranka.
Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti devyni asmenys. Keturi iš jų – E. D., L. C., A. C. ir L. Č. – tiesiogiai susiję su skaudžia nelaime. Likusieji – N. N., M. Š., A. D., K. P., V. D. – žuvusiųjų tėvai, brolis, sesuo.
Per avariją sužalota trylikametė žuvusių radviliškiečių dukra E. D., siekiant apsaugoti ją nuo streso, į posėdžius nekviečiama.
Per pirmąjį teismo posėdį (apie jį „Plungė“ rašė vasario 14 dienos numeryje) buvo apklausta dalis liudytojų ir nukentėjusiųjų. Teisiamasis I. Cvetkovas savo kaltės nepripažino ir parodymus duoti sutiko tik po visų liudytojų apklausos.
Priminsime, kad liudijusių žmonių parodymai buvo skirtingi. Vieni matė avariją ir gerai viską atsimena, kiti teigė žiūrėję kitur arba negalį ko nors prisiminti.
Mačiusieji laikėsi maždaug vienodos pozicijos – kad automobilis „Hyundai Galloper“ važiavo link Palangos, BMW 520 – link Šiaulių. Pirmasis į priešingą eismo juostą išvažiavo visureigis „Hyundai“. Transporto priemonės keletą akimirkų riedėjo viena prieš kitą. BMW 520 vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko į kairę ir atsidūrė priešingoje eismo juostoje. Po akimirkos į ją grįžo „Hyundai Galloper“. Tada automobiliai rėžėsi vienas į kitą. Nuo smūgio visureigis apvirto ant šono, BMW 520 keletą kartų vertėsi, iš jo per langą iškrito mergaitė.
Analogišką eismo įvykio versiją papasakojo ir vasario 22-ąją apklaustas liudytojas V. V., kuris lemtingąjį vakarą mikroautobusu „Mercedes-Benz“ važiavo paskui visureigį. Vyriškis sakė matęs įvykių seką ir patvirtino, kad avarinę situaciją sukėlė „Hyundai Galloper“ vairuotojas. Liudytojo samprotavimu, jei BMW 520 vairavęs radviliškietis būtų stabdęs ir sukęs dešiniau, eismo nelaimės pasekmės galbūt nebūtų buvusios tokios kraupios. „Matydamas, kaip manevruoja tos mašinos, supratau, kad tuoj kažkas atsitiks, todėl pradėjau stabdyti ir sukti į kelkraštį. Kai transporto priemonės susidūrė, nuskubėjau į įvykio vietą, bet kiti žmonės man neleido nieko daryti, nieko liesti. Mačiau nukentėjusiuosius, žuvusiuosius. Buvo žiauru“, – kalbėjo 40 metų vairuotojo darbo stažą turintis vyriškis.
Tądien apklausta ir Plungės rajono policijos komisariato pareigūnė Modesta Gintvainytė. Ji iškart po avarijos apžiūrėjo įvykio vietą, rinko medžiagą, braižė schemą. I. Cvetkovo gynėjas pareigūnės klausinėjo, ar jinai tą vakarą matė ant asfalto likusius automobilių padangų pėdsakus, ar pažymėjo juos schemoje. „Buvo tamsu, tad ant dangos įžiūrėjau tik įbrėžimus. Turėjau paprastą žibintuvėlį, bet jo nepakako, kad pastebėčiau padangų pėdsakus. Jų nemačiau, todėl ir nepažymėjau. Šį darbą atlikti planavau, kai prašvis“, – teigė policijos darbuotoja.
Kai bylą nagrinėjantis teisėjas M. Gintvainytės paklausė, kodėl iškart po avarijos neatvažiavo ekspertas, pareigūnė atsakė, kad tądien jis Plungės rajono policijos komisariate nedirbo, tad ir nebuvo kviečiamas. Taigi panašu, kad po eismo nelaimės sudarytoje schemoje yra likę nemažai klaustukų.
Kitą dieną po tragedijos į Plungę buvo iškviestas Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo įvykių, transporto trasologijos ekspertas Virginijus Pačebutas. Jis avarijos vietą apžiūrėjo kartu su dviem pareigūnėmis iš Klaipėdos. „Mus domino netipinio važiavimo pėdsakai kelyje, kurie galėjo būti susiję su eismo įvykiu. Protokole nuosekliai surašėme, ką matėme, ką radome. Kelyje buvo ir dangos suraižymų, ir slystančių padangų pėdsakų“, – sakė teismo apklausiamas V. Pačebutas. Nors teisiamojo gynėjas ir bandė įpiršti mintį, kad pėdsakai užfiksuoti tik kitą rytą, tad jie – nebūtinai eismo nelaimės dalyvių, ekspertas laikėsi savo: paprastai važiuojantys ir stabdantys automobiliai tokių žymių nepalieka. Jos likusios po avarijos.
I. Cvetkovo advokatas klausimų turėjo ir ekspertizės aktą surašiusiam kitam Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertui Donatui Juciui. Gynėjas domėjosi, koks galėjo būti atstumas tarp automobilių jiems pradėjus manevruoti, ar BMW 520 vairuotojas turėjo galimybę išvengti susidūrimo, jei pamatęs kliūtį būtų sukęs ne į kairę, o į dešinę, ar prieš avariją padėtis išties buvo kritinė. Į daugelį klausimų D. Jucius neatsakė, nes konkrečių atsakymų nėra, o kalbėti prielaidomis arba išsakyti asmeninę nuomonę jis nenorėjo. „Surinktų duomenų visuma rodo, kad situacija išties buvo avarinė ir BMW 520 vairuotojas neturėjo galimybės ko nors pakeisti. Avarijos išvengti galėjo nebent dėl laimingo atsitiktinumo. Taip, pagal taisykles pamatęs kliūtį, BMW 520 vairuotojas turėjo sukti į dešinę ir stabdyti, bet tai tikrai nereiškia, kad toks pasirinkimas būtų buvęs geresnis“, – samprotavo ekspertas.
Teisiamojo gynėjui suabejojus ekspertizės akto patikimumu, D. Jucius jam atsakė, kad tokiems dokumentams tikrinti taikomas dviejų pakopų kontrolės mechanizmas. O tai reiškia, kad aktą peržiūrėjo dar du ekspertai.
Po liudytojo, pareigūnės ir ekspertų apklausos nuspręsta į kitą posėdį rinktis kovo 6-ąją.