Ak, kaip norisi priklausyti patricijų kastai, žvelgti į kitus žemės kirminus su tokia atlaidžia šypsenėle. Saldžioji puikybės nuodėmė. Tačiau, pasirodo, ji nesvetima ne tik valdžios atstovams.
Šįkart komentatorių karą sukėlė šalies mados korifėjumi vadinamo Juozo Statkevičiaus sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ mestas pasipiktinimo kupinas šūkis „Varom iš Lietuvos!“ Matyt, kažkas sunervino dizainerį juodai, nes komentaras mirga klaidomis, emocingais klaustukais ir šauktukais.
Emigracijos tema padiskutuoti „pramušė“ ir „mūsų pelkės“ proto bokštus. Vis spėlioju, ar kategorišką nuomonę išsakantieji prieš viešindami ją bent vieną kartelį perskaito tai, ką priraito? O gal be „š“ ir kitokio žodžių purvo srauto nuomonė atrodo nesvari? Puikybės grimasos.
Supyko ir dizaineris. O kaip nepyksi žmogus, jei pastaruoju metu taip nesiseka: tai „žurnaliūgos“ dėl ištaigingo Gretos paltuko kaip šunėkai į kulkšnis kimba – „Kas pirko, kas mokėjo?“, tai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) plunksneles kutinėja. Nebėra gyvenimo tokiame užkampyje.
„Otkutiūro“ meistrą galima suprasti: dar visai neseniai, lapkritį, valdžia, galima sakyti, į patricijų luomą įtraukė: už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojimą įteikė (beje, niekas nesako, kad nepelnytai). Pats „žaliųjų“ vadas kvietėsi tartis dėl valstybės šimtmečiui skirtų tautinių kostiumų sukūrimo šalelės atžalėlėms. Kaip vienai iš televizijų aukštosios mados atstovas kalbėjo, viskas aptarta: „Bus sutartėlė, bus ir kostiumų eskizai.“ (Tiesa, prasitarė, kad kažin ko nesitikėtumėme – ką ten gali sukurti už 20 eurų.)
Ir staiga kažkokia VMI visur knisasi, šniukštinėja. Žinoma, kas ieško, tas ir randa. Kaip rašo www.delfi.lt, nors inspekcija duomenų ir neteikia, „TV3 žinių šaltinių teigimu, jau dabar yra aišku, kad tik už vienerius metus dizaineriui gali tekti pakloti apie 60 tūkst. eurų. Esą kūrėjas gali būti nedeklaravęs visų pajamų“.
Žinoma, čia kalba juodas pavydas dėl neeilinio kūrėjo talento, ir ne kitaip!
O gal kai kam iš tų nepatenkintųjų tiesiog reikėtų susimokėti mokesčius? Taip, kaip moka visi dirbantieji. Ar šitaip pasielgti – ne lygis?
„Lietuvos rytas“ rašo, kad Berlyno kino festivalyje „sublizgėjo“ suomių režisierius Aki Kaurismaki. Matyt, nujausdamas, kad vietoj lauktojo „Auksinio lokio“ gaus tik „Sidabrinį“, į apdovanojimų ceremoniją atvyko būdamas „neįgalus“. Jis net nesiteikė atsiimti apdovanojimo – žiuri nariai turėjo nusileisti į salę, o aktoriai prilaikyti, panašu, kauštelėjusį neįvertintą kūrėją.
Ak, saldžioji puikybės nuodėmė. Viena iš septynių didžiųjų nuodėmių, ant kurios suklumpama taip nepastebimai. Yda, dėl kurios taip sunku prisipažinti, nes ją paprastai turi kiti. Jos kreivas šypsnys slepiasi ir už charizmatiško įžymybės spindesio, ir, deja, neretai už asketiško kuklumo. Kažin ar žmogus iš viso gali šį demoną įveikti?
This is what we need – an insight to make evnyroee think