Į ką pretenduoja Plungės šilumos tinklai – į konkurenciją ar partnerystę?

Šią savaitę uždaroji akcinė bendrovė Plungės šilumos tinklai

Plungės rajono savivaldybės tarybos komitetams pateikė svarstyti ir tvirtinti du dokumentus: įmonės valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo 2017–2021 metų planą ir to paties laikotarpio investicijų planą ir jo finansavimo šaltinius. Baigiantis bazinės šilumos kainos galiojimo laikotarpiui, bendrovė šiuos dokumentus turi pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.
Plungės šilumos tinklų penkmečio investicijų planą pristatė įmonės generalinis direktorius Petras Piekus ir už šilumos ūkį atsakingas Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus specialistas Kazys Milierius.
Kaip nurodė P. Piekus, minėtojo plano uždavinys – parodyti, kokios investicijos per bazinės kainos galiojimo laikotarpį bus reikalingos šilumos gamybos ir tiekimo sistemos plėtrai, atsižvelgiant į Vyriausybės vykdomą politiką, ekonominius, ekologinius ir kitus veiksnius. Dar akcentavo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija bendrovei neleidžia dėl investicijų didinti šilumos kainos, ji gali didėti tik brangstant kurui. Taigi kad ir kokios lėšos bus skiriamos, kaina dėl jų nekils – ji stabilizuosis, o gal netgi mažės.
Vienas brangiausių penkmečio sumanymų – V. Mačernio gatvės katilinėje pastatyti 5 megavatų (MW) galios biokuro katilą su ekonomaizeriu. Tai įmonei kainuotų apie 2 milijonus eurų. „Dabar mes visus metus šilumą perkame iš UAB „Plungės bioenergija“. Patys turime tik dujinius katilus. Jei turėtume ir biokuro, galėtume dalį šilumos energijos pasigaminti. „Plungės bioenergijai“ taptume konkurentu ir taip, tikėtina, galėtume sumažinti šildymo kainą. Dabar neturime jokių svertų ją paveikti, o biokuro katilas juos mums suteiktų“, – kalbėjo P. Piekus.
Įmonės vadovas aiškino nesiekiąs „Plungės bioenergijos“ išstumti iš rinkos. Pasak P. Piekaus, 5 MW katilas nėra galingas. Jį būtų galima naudoti vasarą karštam vandeniui ruošti, šilumos užtektų ir pereinamaisiais laikotarpiais, kol dar nėra labai šalta. „Šalčiausią laikotarpį paliktume „Plungės bioenergijai“, kuri turi du 5 megavatų galingumo katilus. Taigi išsitektume abeji. Ir būtume ne tiek konkurentai, kiek partneriai, bendradarbiai“, – įsitikinęs generalinis direktorius.
„Investuosite dėl konkurencijos. O kaip vartotojai? Ar jie nenukentės? Ar dėl tų dviejų milijonų kils šilumos kaina?“ – P. Piekaus klausė Vietos ūkio ir ekologijos komiteto narys Ričardas Jocys. Jam atsakyta: „Visos mūsų investicijos nukreiptos į tai, kad kaina mažėtų, o ne didėtų. Kelti jos dėl investicijų mums neleidžiama. Esame apskaičiavę, kad V. Mačernio gatvės katilinėje pastatę biokuro katilą šilumą atpigintume 0,5 cento už kilovatvalandę.“
To paties komiteto narys Robertas Endrikas sakė nesuprantąs, kodėl taip paviršutiniškai žiūrima į tokį svarbų reikalą. „Birželį baigiasi sutartis su „Plungės bioenergija“, o jūs tik puse lūpų apie tai užsimenate, net nekeliate atskiro klausimo. Tai įmonei sudarytos šiltnamio sąlygos, ji dirba su sena įranga, nieko neinvestuoja, todėl šiluma brangi, o mes už ją mokame. Problemų tikrai yra, bet jos nesprendžiamos.“
P. Piekaus teigimu, „Plungės bioenergija“ kelia didelius reikalavimus – reikalauja sutarties šešiolikai metų. Esą planuoja investicijas ir nori, kad jos atsipirktų. „Aš manau, kad tokios sutarties pasirašymas reiškia viena – šilumos brangimą. Juolab kad jokios konkrečios informacijos apie savo planus jie neteikia“, – tvirtino vadovas.
Plungės šilumos tinklų investicijų planui komitetai pritarė. Ar pritars ir Savivaldybės taryba, pamatysime. Jei taip, pamatysim ir tai, ar investavusi 2 milijonus eurų bendrovė tikrai atpigins mums savo paslaugas.