Plungėje – „galingiausio kalibro“ medikai iš Kauno

Dešimt Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų ir Kauno klinikų gydytojų – tokio gausaus būrio puikių specialistų balandžio 26-ąją sulaukta tradicinėje, jau 11-ąjį kartą Plungėje surengtoje Kauno medikų dienoje. Ją nuo 2006 metų organizuoja mūsų miesto ligoninė ir Plungiškių draugija. Tarp garsiausių gydytojų, kaip visada, buvo ir trys plungiškiai: LSMU rektorius, kardiologas prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas, Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, kardiochirurgas prof. dr. Rimantas Benetis ir Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas.

Be paminėtųjų, Plungės ligoninėje lankėsi, konferenciją vietos medikams surengė ir pacientus konsultavo dar septyni specialistai: Kauno klinikų generalinis direktorius, kardiologas prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, kardiologas doc. dr. Vytautas Zabiela, kardiologė dr. Diana Žaliaduonytė-Pekšienė, ortopedas-traumatologas prof. dr. Alfredas Smailys, endokrinologė doc. dr. Džilda Veličkienė, neurologas prof. dr. Kęstutis Petrikonis, laboratorinės medicinos specialistė gydytoja Astra Dambrauskienė.
Pirmasis svečius pasveikino ligoninės direktorius Antanas Martusevičius: „Džiaugiuosi visus matydamas šiame unikaliame tradiciniame renginyje. Plungėje tik kartą per metus būna, kad vienoje vietoje susitelktų tiek geriausių specialistų.“
Į susirinkusiuosius kreipėsi ir Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus, padėkodamas šios gražios tradicijos tęsėjų komandai ir akcentuodamas, kad Lietuvoje nėra kitos tokiu būdu pagerbiamos rajono ligoninės. „Atvykę čia, plungiškiams suteikiate galimybę pačiu aukščiausiu lygiu pasitikrinti savo resursus“, – sakė organizacijos vadovas.
Svečius pasveikino Savivaldybės meras Audrius Klišonis.
Žodį suteikus atvykusiesiems, pirmasis pasisakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius, iš Alsėdžių kilęs profesorius R. Žaliūnas. „Mano jausmai Plungei labai stiprūs. Esu iš medikų šeimos, čia dirbo mano mama, tėtis, tad jaučiuosi čia savas. Ir visada akcentuoju, kad aš – žemaitis, plungiškis“, – tvirtino jis. LSMU rektorius pasidžiaugė puikiai gyvuojančia Plungiškių draugija ir tuo, kad a. a. dr. Bronislovą Lubį pakeitęs L. Skierus dar aukščiau užkėlė šios organizacijos veiklos kartelę.
Kasmet Plungėje apsilankantis Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius R. Jurkevičius minėjo, kad mūsų mieste praleista diena – labai įdomi, praturtinanti, netgi prasmingesnė už kitas.
Klinikų vadovas pristatė jų įstaigoje per pastaruosius metus įgyvendintas naujoves: įsteigta vienintelė Lietuvoje specializuota Imunologijos ir alergologijos klinika, atidaryta Kulautuvos reabilitacijos ligoninė, be to, keturi klinikų centrai – akių, odos ligų, neurologijos ir endokrinologijos – įsijungė į Europos retų ligų tinklą. Tai reiškia ne tik tarptautinį pripažinimą, bet ir tai, kad retomis ligomis sergančius tautiečius jau bus galima gydyti europiniu lygiu, bendradarbiaujant su kolegomis iš kitų šalių.
Kasmetine galimybe apsilankyti mūsų mieste pasidžiaugė ir vienas žymiausių Lietuvos širdies chirurgų, Plungės garbės pilietis R. Benetis. „Puiki ta jūsų iniciatyva sukviesti mus į Plungę, kurioje pažįstu visas pamiškes ir gatveles. Na, o šnekėdamas apie universitetą ir jo klinikas, turiu pasakyti, kad juo didžiuojuosi, bet neramu dėl to, kas vyksta mūsų švietimo, sveikatos apsaugos sistemose, nes nežinia, kuria linkme viskas gali pakrypti“, – kalbėjo profesorius.
Po įžangos kauniečiai medikai pasiskirstė darbais. Vieni išėjo konsultuoti pacientų, kiti skaitė pranešimus tobulinimosi konferencijoje, na, o profesoriai R. Žaliūnas, R. Jurkevičius, R. Benetis, ligoninės direktorius A. Martusevičius ir Plungiškių draugijos prezidentas L. Skierus surengė spaudos konferenciją.
Ir per spaudos konferenciją, ir vėliau, kai susitiko su Plungiškių draugijos nariais bei apie medicinos studijas galvojančiais vyresniųjų klasių moksleiviais, LSMU rektorius R. Žaliūnas pristatė savo vadovaujamą vieną iš pagrindinių Lietuvos aukštųjų mokyklų, į kurią patenka tik patys gabiausieji. „Abiturientams dažnai kyla klausimas, kuriame universitete – Vilniaus ar Kauno – geriau studijuoti mediciną. Aš atsakau taip: jei norite būti gydytojas praktikas, rinkitės Vilnių, na, o jei jus domina mokslinės, karjeros perspektyvos, siūlau Kauną“, – dėstė rektorius.
R. Žaliūno teigimu, LSMU siūlomos studijų programos jau ne vienerius metus patenka į populiariausiųjų dešimtuką, na, o medicina visada yra Nr. 1. Svarbu ir tai, kad baigusieji šį universitetą kone 100 procentų iškart įsidarbina, o jų atlyginimai – kur kas didesni nei kitų aukštųjų mokyklų absolventų. Ką tik baigusiojo atlyginimo vidurkis – 1 785 eurai.
LSMU turi dvi akademijas – Medicinos ir Veterinarijos, 78 padalinius: 5 mokslo institutus, 20 katedrų, 44 klinikas, 9 fakultetų institutus. Universiteto ir Kauno klinikų bendruomenę sudaro apie 26 tūkstančius žmonių, įkurta apie 12 tūkstančių darbo vietų. Įstaigos biudžetas kone toks pat, koks viso Kauno. „Taigi esame miestas mieste. Labai modernus, perspektyvus, atveriantis didžiules galimybes“, – teigė rektorius. Beje, valstybės finansuojamos studijų vietos čia sudaro tik 45 proc., daugiau nei 11 proc. studentų – užsieniečiai. „Studijas pas mus renkasi jaunimas iš Švedijos, Izraelio, Vokietijos, Ispanijos, o tai daug apie mūsų universitetą pasako“, – akcentavo vadovas.
Bendraudamas su Plungės jaunimu, profesorius R. Žaliūnas prisiminė tuos laikus, kai pats pirmais metais neįstojo į tuometinį Medicinos institutą, metus dirbo kolūkyje, o paskui vėl bandė. „Baigęs mokyklą, negalėjau net įsivaizduoti, kad į aukštąją įstosiu tik antrais metais, o dar labiau – kad po kažkiek laiko pats tam universitetui vadovausiu. Buvau paprastas vaikas, bet esu puikus pavyzdys to, kad norint daug ko galima pasiekti“, – moksleivius agitavo buvęs plungiškis. Jaunimas šiek tiek buvo ir pagąsdintas: „Studijuojant mediciną, studentauti nebus kada. Dažniausiai bendrausite su mokslo draugais, neturėsite laiko susitikimams su kitais, tad tikėtina, kad ateityje ir šeimą su kitu mediku sukursite.“
Profesorius R. Jurkevičius kalbėjo apie medicinos globalizaciją. Jo teigimu, Kauno klinikos dalyvauja tarptautiniuose projektuose, dalijasi patirtimi su kitų šalių specialistais, bendrai atlieka tyrimus, diagnozuoja ligas. Technologijos šioje srityje modernėja ypač sparčiai: paciento biologinė medžiaga gali būti siunčiama ištirti į bet kurią pasaulio šalį, mokslas jau pajėgus atgaivinti mirusį širdies audinį, įmanoma vienu tyrimu nustatyti, kokia paciento rizika ateityje susirgti širdies ligomis ir kt.
R. Jurkevičiui pritarė profesorius R. Benetis, sakydamas, kad medicina į priekį žengia ypač dideliais žingsniais. Širdies vožtuvai jau implantuojami kateteriais, be pjūvio, savo mobiliuosiuose telefonuose netrukus visi turėsime šeimos gydytojus atstosiančias programėles ir t. t. Žodžiu, galimybių daug, tik nežinia, ar pakaks lėšų ir žinių jomis naudotis.
Mokslas mokslu, o kaip regioninė medicina, kaip rajoninės ligoninės? Anot medikų, rajonai turėtų orientuotis į šeimos mediciną, slaugą ir skubios pagalbos teikimą. Visa kita – jau didžiųjų centrų reikalas. „Mūsų įsitikinimu, tokioje ligoninėje kaip Plungės pacientas turi gauti skubią būtinąją pagalbą. Jei jos neužtenka, žmogų reikia vežti į Vilnių, Kauną, Klaipėdą – į centrą, kur koncentruojasi specialistai. Plungei kardiologų ar neurologų nereikia“, – tvirtino medikai, kartu pripažįstantys, kad didmiesčių gyventojų sveikatos rodikliai yra geresni nei gyvenančiųjų regionuose.
Plungiškių prezidentas L. Skierus reziumavo: „Plungei didelė garbė turėti tokią dieną – dieną su Kauno medikais, kai iš pirmų lūpų galima išgirsti apie medicinos dabarties galimybes ir perspektyvas, kai galima pabendrauti ir netgi pasikonsultuoti pas geriausius šalies specialistus. Žinau, kad medikams iš to jokios asmeninės naudos, o tik pasitenkinimas darant gera kitam.“