Šiemet ne tik Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos gamtininkai, vykdydami valstybinį griežlių monitoringą, bet ir vietos gyventojai rečiau girdi šiuos paukščius nei ankstesniais metais. Priežasčių gali būti įvairių. Viena jų – ankstyvas pievų šienavimas.
Šienavimas gegužės pabaigoje ar birželio mėnesį yra pražūtingas griežlėms ir kitiems pievose perintiems paukščiams, lizdus susisukusioms kamanėms, aukštoje žolėje savo jauniklius slepiantiems kiškiams, kitiems gyvūnams, čia randantiems maistą ir prieglobstį. O ir įprastas šienavimo būdas, kai pradedama pjauti nuo pievos pakraščių ir judama link centro, neleidžia gyvūnams išsigelbėti. Ūkininkams reikia gero pašaro gyvuliams, todėl ir ima šienauti anksti – kol žolė dar jauna, pradedanti žydėti, ir orai tinkami.
Tad ką daryti, kad ir griežlė griežtų, ir karvė mūktų? Lietuvos ir Europos gamtininkai siūlo keletą būdų, kaip išvengti gyvūnų žūties šienaujant pievas:
* pradėti šienauti vėliau, po liepos 1 d. ar net liepos antroje pusėje, nes tuo laiku paukščių ir gyvūnų jaunikliai jau būtų ūgtelėję;
* pjaunant žolę kas 200–300 metrų palikti apsaugines želdinių juostas, kad jose galėtų pasislėpti gyvūnai su jaunikliais;
* šienauti etapais, dalį pievos kuriam laikui palikti ir ją nupjauti vėliau;
* pradėti žolę pjauti nuo lauko centro, judant į pakraščius, arba nuo lauko vidurinės linijos važiuoti kraštų link; kitas būdas – šienauti judant iš vienos lauko pusės kitos pusės link.
