Jau kelis šimtmečius liepos 1–12 dienomis tikintieji iš visos Lietuvos ir net kitų šalių plūsta į Žemaičių Kalvariją. Gausų maldininkų būrį sutraukiantys Didieji atlaidai šiemet buvo skirti ypatingai progai – Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejui paminėti.
Istorijos šaltiniai byloja, kad 1417 metais, įkūrus Žemaičių vyskupiją, Žemaičių Kalvarija kartu su netoliese esančiais Alsėdžiais buvo atiduota Žemaičių vyskupo nuosavybėn. XVI a. pabaigoje buvusios gynybinės pilies vietoje pastatyta Šv. Jono Krikštytojo koplyčia. 1619-aisiais Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška prie jos įsteigė parapiją.
1637 metais vyskupo Jurgio Tiškevičiaus kvietimu į Žemaičių Kalvariją (tuometinius Gardus) atvyko dominikonai. Vienuoliams pavesta rūpintis parapija. 1639-aisiais čia įsteigtas dvidešimties stočių Kryžiaus kelias su koplyčiomis. Joms 1644 metais popiežius Urbonas VIII suteikė visuotinius atlaidus. XVII a. pirmojoje pusėje iš Romos į Gardus pargabentas stebuklingomis malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas.
Vyskupas J. Tiškevičius maldininkų pamėgtą vietą buvo pavadinęs Naująja Jeruzale, tačiau šis vardas neprigijo, ilgainiui vietovę imta vadinti Žemaičių Kalvarija.
Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia tapo pagrindine Telšių vyskupijos šventove ir piligrimystės centru. 1988-aisiais popiežius Jonas Paulius II šią bažnyčią pakėlė į bazilikų rangą. 2006 metais stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos paveikslas vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, jam suteiktas Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės titulas.
Kasmetiniai Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai visada prasideda liepos 1-ąją. Tiesa, pirmosios šv. Mišios aukojamos ne bazilikoje, o už kelių kilometrų nuo Žemaičių Kalvarijos esančiame Panų kalne, kur meldžiamasi už katalikiškas organizacijas ir Marijos legiono narius. Tą patį vakarą bazilikoje vykusiems mišparams vadovavo ir homiliją pasakė J. E. Telšių vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas.
Liepos 2-oji, sekmadienis, buvo skirta ligoniams, organizacijai „Caritas“ ir Lietuvos bendruomenėms. Be to, tądien į Didžiuosius atlaidus buvo kviečiami Telšių dekanato tikintieji. Šv. Mišioms vadovavo J. E. Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
Pirmadienį Žemaičių Kalvarijoje melstasi už alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybių varginamus žmones. Kartu tai buvo ir Šilalės dekanato tikinčiųjų diena. Šv. Mišioms vadovavo J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ.
Tikybos mokytojai, katechetai ir visi pedagogai bei maldininkai iš Šilutės dekanato į atlaidus buvo kviečiami liepos 4-ąją, antradienį. Už juos meldėsi J. E. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Liepos 5-ąją į Žemaičių Kalvariją suvažiavo pareigūnai – policijos, valstybės sienos apsaugos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojai, ugniagesiai gelbėtojai. Jie meldėsi kartu su tauragiškiais. Šv. Mišioms vadovavo J. E. Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.
Ketvirtadienis Žemaičių Kalvarijoje – brolių latvių diena, melstasi už bendras lietuvių ir latvių krikščionių pastangas liudyti Kristų šių dienų pasaulyje. Šv. Mišioms, kuriose dalyvavo ir Skuodo dekanato tikintieji, vadovavo J. E. Liepojos vyskupas Viktors Stulpins.
Gausaus tikinčiųjų būrio sulaukta liepos 7-ąją, kai Dievo palaimos melsta transporto ir kelių priežiūros tarnybų darbuotojams ir Mažeikių dekanato tikintiesiems. Šv. Mišioms vadovavo J. E. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Tądien Žemaičių Kalvarijoje meldėsi ir Seimo nariai Jurgis Razma ir Jonas Varkalys, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, VĮ „Telšių regiono keliai“ direktorius Romualdas Kačerauskas, Kryžiaus kelio koplyčias globojantys Plungės pramonininkų sąjungos nariai. Vakare bazilikoje koncertą surengė Plungės kultūros centro simfoninis orkestras.
Už Telšių vyskupijos ir visos Lietuvos jaunimą melstasi šeštadienį. Kartu tai buvo ir Palangos dekanato tikinčiųjų piligriminės kelionės diena. Šv. Mišioms vadovavo J. E. Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis. Tos pačios dienos vakarą vykusioms Telšių vyskupijos jaunimo maldoms vadovavo J. E. Telšių vyskupas koadjutorius K. Kėvalas.
Pagrindinė atlaidų diena – Didžioji Kalvarija – liepos 9-ąją, sekmadienį. J. E. apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quintana ir gausus būrys kitų dvasininkų tądien meldėsi už šeimas, o kartu – ir už Klaipėdos dekanato tikinčiuosius. Sumos šv. Mišios transliuotos per LRT.
Šios savaitės pirmadienį kartu su J. E. Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvila Dievo palaimos meldė Lietuvos žemdirbiai ir ūkininkai.
Antradienis skirtas Lietuvos savivaldybių vadovams, darbuotojams ir jų šeimų nariams. Be to, tai buvo Akmenės dekanato tikinčiųjų piligriminės kelionės diena. Šv. Mišioms vadovavo J. E. Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis.
Paskutiniąją Didžiųjų atlaidų dieną į Žemaičių Kalvariją iš visos Lietuvos rinkosi kunigai ir vienuoliai. Melsta Dievo palaimos, naujų, brandžių pašaukimų. Kartu tai buvo ir Žemaičių Kalvarijos dekanato diena. Šv. Mišioms vadovavo J. E. kardinolas Vilniaus arkivyskupas emeritas Audrys Juozas Bačkis.
