Šiukšlintojai, šypsokitės – jus filmuoja vaizdo kamera!

Su „Plungės“ redakcija susisiekė plungiškis S. K. ir išdėstė, kas pastaruoju metu jam neduoda ramybės. Žmogus sakė nebegalįs ramiai žiūrėti, kaip tarp V. Mačernio gatvės 6-ojo ir 8-ojo namų esanti atliekų konteinerių aikštelė virsta antruoju Jėrubaičių sąvartynu.

Situacija

„Gyvenu netoliese. Atsikrausčiau čia iš kitos miesto gatvės tik prieš metus, bet tylėti nebegaliu. Gal šiukšlių vežėjai pamiršta užsukti į šią aikštelę, nes lovų, šaldytuvų, klozetų nuolat pilna. Neša visi, kas tik netingi, ir pensininkai, ir su mašinomis atveža“, – pasakojo plungiškis.
Vyras teigė, kad kreipėsi ir į Savivaldybės administraciją. Ši pažadėjo aiškintis.
S. K., nenorėdamas gyventi šiukšlyne, bandė drausminti stambiagabarites atliekas atvežančiuosius, bet sulaukė „patarimo“ ramiai būti, jei nori sveikas automobilio padangas rasti. „Iš pradžių pats bandžiau tas atliekas išvežti, bet kiekgi galima – kiek išgabenu, tiek į vietą atsiranda“, – sakė gyventojas.
Šioje aikštelėje problema yra ne tik dėl stambiagabaričių atliekų, bet ir dėl konteinerių, skirtų popieriui, stiklui ir plastmasei. „Netoliese veikia parduotuvė „Grūstė“. Kai jos darbuotojai sukiša kartonines dėžes, gyventojams savo išrūšiuotų šiukšlių nebėra kur dėti, tad ir palieka šalia konteinerio“, – dėstė vyras.
Beje, A. Jucio skersgatvyje esanti konteinerių aikštelė taip pat buvo virtusi savotišku sąvartynu ir varnų susibūrimo vieta. „Atsirado filmavimo kamera. Žinokit, padėtis pasikeitė iš esmės. Gal ir V. Mačernio gatvėje galėtų tokią kamerą sumontuoti?“ – klausė S. K.
Baigdamas pokalbį vyras pajuokavo, kad prieš Miesto šventę, kaip tarybiniais laikais prieš kokio garbingo svečio apsilankymą, viskas buvo sutvarkyta. „Kaip tai suprasti? Prieš svečius susitvarkome, o paskui jau nereikia“, – stebėjosi plungiškis.
Aiškintis situaciją pradėjome dar praeitą savaitę. Paslapčia tikėjomės, kad, ėmus domėtis žiniasklaidai, sukrus ir atitinkamos institucijos, bet…
„Niekas nepasikeitė. Ant sofų benamiai jau sau gultus įsirenginėja ir alkoholį vartoja. Darai, darai, bet niekam to nereikia, tad nebelieka ūpo ir stengtis. Už šiukšlių išvežimą kainas sukėlė, o netvarka liko tokia pat, kaip ir buvo“, – konstatavo faktą S. K.
Padažnės išvežimas?
Tyrimą pradėjome nuo Plungės miesto seniūno Gintaro Domarko.
Seniūnijos vadovo tvirtinimu, situacija – gerai žinoma, bet kaip ją ištaisyti, sunku pasakyti: „Pagal idėją tų stambiagabaričių atliekų nuolat būti neturėtų. Juk ne seniūnas, ne meras jas ten suveža. Bet suprantu ir gyventojų pyktį. Kad galėtume ką nors nubausti, reikalinga informacija, pačių žmonių aktyvumas.“
G. Domarkas kalbėjo, kad nebūtina aiškintis su šiukšlintoju, pakaktų nufotografuoti, jei stambiagabaritės atliekos atvežamos automobiliais, užsirašyti mašinos numerius. Jis nepaneigė, kad A. Jucio skersgatvyje esanti aikštelė stebima vaizdo kamera, ir pridūrė, kad mieste ji ne vienintelė, kurioje filmuojama (tiesa, kuriose reikėtų „šypsotis“, dėl savaime suprantamų priežasčių neatskleisime – aut.
past.). O dėl „Grūstės“, tai ten jau lankėsi inspektoriai, tad jie ir turėtų atsakyti į keliamą klausimą.
Savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyr. specialistas Antanas Gedrimas „Plungei“ sakė, kad pirmadienį buvo apsilankyta „Grūstėje“. „Sutarėme, kad savo popieriaus atliekų į gyventojams skirtus konteinerius nebemes. Taip pat uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašys mišrių komunalinių atliekų konteinerio. Jei parduotuvė nesilaikys susitarimo, imsimės kitų priemonių“, – patikino vyr. specialistas.
Minčių, kaip sugaudyti šiukšlintojus, yra. Be minėtųjų vaizdo kamerų, mieste dirba savanoriai, fiksuojantys pažeidėjus. „Tad jei sulauks kvietimo sumokėti baudą, tegul žmonės nenustemba“, – teigė A. Gedrimas.
Šio darbuotojo žodžius patvirtino Vietos ūkio ir turto skyriaus vyr. specialistė (ekologė) Edita Lydienė. Anot jos, parduotuvė turi teisę naudotis gyventojams skirtais konteineriais, tačiau tik tada, jei jų neperpildo. „Šiuo atveju įmonei surašytas įspėjimas ir įpareigojimas įsigyti atskirą konteinerį“, – akcentavo E. Lydienė.
O dėl stambiagabaričių atliekų išvežimo dažnumo, vyr. specialistės teigimu, kol kas pasirašyta tokia sutartis, kad jos išgabenamos tik du kartus per metus.
Jau kitą dieną sužinojome, jog artimiausiu metu Savivaldybės administracija svarstys galimybę stambiagabarites atliekas išvežti dažniau.
Trūksta pačių supratimo?
Liko išsiaiškinti, kaip dažnai ištuštinami antrinių atliekų konteineriai prie daugiabučių namų ir kiek kartų iš tikro išvežamos stambiagabaritės atliekos.
Kaip pasakojo uždarosios akcinės bendrovės „Valda“ Atliekų tvarkymo tarnybos viršininkas Egidijus Rūtė, antrinės žaliavos išvežamos kas savaitę. Jis patvirtino, jog rajono valdžia yra priėmusi tvarką, kad įmonės gali naudotis bendrojo naudojimo konteineriais, tačiau parduotuvėms palikta teisė pačioms tvarkytis su antrinėmis atliekomis, dėl jų išvežimo sudaryti sutartį su kokia nori bendrove. Tad E. Rūtės patarimas specialistams išsiaiškinti, su kokia bendrove „Grūstė“ sudarė sutartį dėl popieriaus išvežimo, gal tada būtų ir daugiau aiškumo.
O dėl stambiagabaričių atliekų, anot E. Rūtės, tai tikrai neapsiribojama minėtaisiais dviem kartais. Pamačius, kad kurioje nors aikštelėje išaugo jų kalnas, siunčiama mašina ir jos išvežamos. „Vieną dieną išgabename, o po nakties, žiūrėk, vėl kas nors bus padėjęs lovą. Kol matydami, kaip kažkas šiukšlina, bijosime būti skundikais, tol tos krūvos augs. Mano manymu, jau atėjo laikas pradėti dirbti atitinkamoms tarnyboms ir dirbti gerai“, – pabrėžė tarnybos viršininkas.
Taigi reikia pripažinti, jog tik patys pradėję netoleruoti šiukšlintojų gyvensime švariau. Juk teisybę sakė visi kalbintieji – ne iš Klaipėdos, Kauno tos sofos, kėdės ir kitos šiukšlės atvežamos. Gal jau reikėtų pradėti gerbti save ir kitus.