Praėjusią savaitę į posėdį susirinkę Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariai aptarė Jovaišiškės kaime esančių vadinamųjų naujųjų Plungės miesto kapinių būklę. Šis klausimas į darbotvarkę įtrauktas komiteto nario Roberto Endriko iniciatyva. Politikas prisipažino: „Kai palaidojome ten artimą žmogų ir pradėjome dažnai lankytis, pamačiau, kiek daug problemų, kurias būtina spręsti. Tik niekaip nesuprantu, kodėl miesto seniūnas jų viešumon nekelia.“
„Kai ėmiau naujosiose kapinėse lankytis, išvydau, kiek daug ten šalintinų bėdų. Laidojama intensyviai, žmonių būna daugiau negu rekonstruoti planuojamoje Laisvės alėjoje, o tvarkos nėra. Vienas didžiausių skaudulių – laistymo vanduo, kurio kaip nėra, taip nėra“, – kalbėjo R. Endrikas.
Pasak politiko, vandens gręžinys Jovaišiškės kapinėse įrengtas 2007 metais, vėliau laistymo sistema buvo pertvarkyta, bet vandens stokos problema taip ir liko neišspręsta. „Prasta ir takų būklė, kai kuriose vietose – be jokios dangos, nugyventas ir prižiūrėtojo namelis. Žodžiu, seniūnui tikrai yra ką ten veikti. Šiemet, kaip suprantu, jau nieko nebus padaryta, bet gal 2018 metams koks planas yra?“ – klausė komiteto narys.
Miesto seniūnas Gintaras Domarkas R. Endrikui paprieštaravo: „Takai tikrai nėra tokios prastos būklės, kaip jūs čia nupiešėte. Pagrindinis – trinkelėmis išklotas. Apskritai esu tokios nuomonės, kad teritoriją pirmiau reikia užlaidoti, o paskui infrastruktūrą tvarkyti, nes kol laidojama, daug ką keisti tenka.“
Seniūnijos vadovo teigimu, naujosiose kapinėse kasmet atsiranda po 60–70 naujų kapaviečių. Vietos laidoti esą dar kokiems 23–25 metams. „Jei taupiai naudosime, plačių takų nepaliksime, tai dar ir mums atsigulti vietos užteks“, – juokavo G. Domarkas.
Seniūnas pripažino, kad dėl vandens problemų tikrai esama, bet jos, galima sakyti, neišsprendžiamos. „Vandens nuolat yra apie 10 kubinių metrų, tačiau trūksta slėgio. Todėl, atsukus vieną čiaupą, iš kito vanduo nebėga. Žinoma, spaudimą būtų galima sukelti, bet to padaryti negalima dėl prastos tinklų techninės būklės. Jie didesnio slėgio tikrai neatlaikys. Taigi reikalas pernelyg sudėtingas“, – padėtį aiškino G. Domarkas.
Kaltinimų dėl apleisto prižiūrėtojo namelio seniūnijos vadovas nepriėmė. Anot jo, tie statiniai – ne gyvenamieji namai, o tik administracinės patalpos. „Senosiose kapinėse šią problemą išsprendėme, dabar sprendžiame viduriniosiose. Ten padėtis kur kas prastesnė nei Jovaišiškėje. Beje, prižiūrėtojas turi eiti į kapines, darbuotis, o ne namelyje sėdėti“, – savo poziciją dėstė miesto vadovas.
R. Endrikas neatlyžo: „Man pikta tokių pasakų klausytis. Žinoma, prižiūrėtojas tame namelyje nemiega, bet jam reikia ir dokumentus sutvarkyti, ir kitus darbus atlikti. Šaltuoju metų laiku ten toks šaltis, kad ir valandos neišbūtum. Apskritai noriu seniūno paklausti, kada pradėsite judėti, o ne tik šnekėsite?“
Komiteto narys piktinosi, kad miesto seniūnas net nepasirūpina tų problemų iškelti, o ką jau kalbėti apie jų sprendimą. G. Domarko pusėn stoję partijos – Liberalų sąjūdžio – kolegos jį teisino: „Jei norime rezultatų, reikia duoti resursų. O jei lėšų neskiriame, mūsų reikalavimai susitvarkyti skamba idiotiškai. Turime prašyti, kad seniūnas pateiktų sąmatą, kiek viskas kainuotų.“
„Kodėl turime prašyti? – piktai klausė R. Endrikas. – Gal seniūnas turi rodyti iniciatyvą ir pats kelti problemas? Jis pinigų net neprašo. Kaip iš jo ištraukti tą lėšų poreikį, jei jis nesikreipia? Ir nevadinkite mano reikalavimų idiotiškais, neieškokite kirminų. Aš nekalu seniūno prie kryžiaus be reikalo. Noriu, kad jis tvarkytųsi.“
G. Domarko įsitikinimu, prižiūrėtojų nameliai – tikrai ne didžiausia kapinių bėda. Kur kas sudėtingiau spręsti atliekų išvežimo klausimus. Mat vieni žmonės šiukšles meta į konteinerius, o kiti linkę jomis atsikratyti patvoriuose. Ten jų didžiuliai kalnai išauga. Bėdų esą ir dėl atliekų rūšiavimo. Kad lankytojai elgtųsi tinkamai – išskirstytų atneštas atliekas, rūpindavosi viešuosius darbus atliekantys žmonės. Dabar jų labai trūksta, tad problema bus dar aštresnė.
Nuspręsta prie šio klausimo grįžti rugsėjo mėnesį. Iki to laiko miesto seniūnas turėtų susidėlioti prioritetus ir suskaičiuoti, kiek atsieitų įvesti tvarką kapinėse.
