Skola ne žaizda – neužgyja

Sunkmetis Lietuvoje palietė kone kiekvieną iš mūsų: vienam atlyginimą sumažino, kitam laiku nesumoka už atliktą darbą, trečiam dar blogiau – visai neteko darbo. O mokesčius mokėti reikia – ir nė kiek ne mažesnius, neretai ir didesnius.

Pasidomėjome, ar praėjusiais krizės metais padaugėjo Plungės šilumos tinklų skolininkų.
Naujų skolininkų nėra
„Palyginti su ankstesniais metais, skola už praėjusiuosius nėra paaugusi. Pavyzdžiui, už lapkričio mėnesį Plungės gyventojai už šilumą sumokėjo beveik 100 procentų. Naujų skolininkų nėra, nebent tokių atsiranda trumpam, kurie apmoka skolą, atsiradus pirmajai galimybei“, – kalbėjo UAB Plungės šilumos tinklų skolų išieškotojas Kazimieras Mickevičius.
Palyginimui galime pasakyti, kad Klaipėdos gyventojų skola už šilumą 2009 metais išaugo pusantro milijono litų.
Mūsų mieste už praėjusius metus, neskaičiuojant gruodžio mėnesio (nes sąskaitas apmokėti galima iki paskutinės kito mėnesio dienos, t. y. už gruodžio mėnesį iki sausio pabaigos), gyventojų skola Šilumos tinklams siekia apie 990 tūkst. Lt.
Biudžetinės įstaigos už visus 2009 m. skolingos 257 tūkst. Lt, kai tuo tarpu valstybinės įmonės – apie 75 tūkst. Lt.
Už praėjusius 12 mėnesių kitos įmonės skolingos kone 76 tūkst. Lt.
Didžiausi skolininkai
Kaip sakė K. Mickevičius, tikra bėda – žmonės, gyvenantys Plungės rajono savivaldybei priklausančiuose butuose. Jų skola – didžiausia, siekianti beveik 358 tūkst. Lt. Vadinamųjų bendrabučių A. Vaišvilos g. 33 ir V. Mačernio g. 49 gyventojų skolos už praėjusius metus gana įspūdingos: pirmojo – per 263 tūkst. Lt, o pastarojo – per 216 tūkst. Lt.
Skolininkams visų pirma išsiuntinėjami priminimai apie jų nesumokėtus mokesčius. Dalis jų sureaguoja ir ateina tartis gražiuoju, bet kiti nekreipia dėmesio į gautus laiškus.
„Priminimus siunčiame tiems, kurie įsiskolinę per 600 litų, nes jei už kelių litų skolas siųstume, tokius laiškelius gautų kas antras gyventojas. Mes nesam žvėrys – tikrai galima susitarti gražiuoju. Žinome, sunkmetis, pinigėlių trūksta visiems“, – pasakojo skolų išieškotojas.
Beje, toji skola iki 600 litų gali šoktelėti gana greitai, vos per mėnesį kitą. Tad daug kam tas priminimas it botagėlis, nuolat verčiantis žemintis ir atlikti išpažintį, kad darbdavys nemokėjo vyrui atlyginimo, o aš pati registruota darbo biržoje…
Dėl piktybiškai nemokių gyventojų, kurie nereaguoja į priminimus, Šilumos tinklai kreipiasi į teismą. Praėjusiais metais tokių atvejų buvo 362. Teismas vykdomųjų dokumentų išdavė už 353 tūkst. Lt. Antstoliams dėl skolų išieškojimo perduotas 243 skolininkų sąrašas.
Tiesa, reikia pripažinti, kad naudos iš to nedaug. Mat, jei skolininkas neturi lėšų, lobsta antstoliai, o įmonė, negavusi pinigų, turi skolintis ir, žinoma, ne už dyką. O kur dar palūkanos, kurios po to padidina įmonės nuostolius, nuo kurių priklauso paslaugos kaina visiems mums.
Panašu, kad kur kas geriau gyventi Savivaldybei priklausančiame bute – būsto taip lengvai neatimsi nei šiandien, nei rytoj.
Žiema buvo šaltesnė
2009 m. šilumos pardavimų apimtys padidėjo, nors šildymo laikotarpis trumpesnis (182 dienos), bet vidutinė oro temperatūra buvo žemesnė (+1,3 laipsnio), palyginti su 2008 m., kai šildymo laikotarpis buvo 198 dienos, o vidutinė oro temperatūra siekė +3,4.
UAB Plungės šilumos tinklų komercijos direktoriaus Sauliaus Norkaus duomenimis, 2009 m. šilumos parduota 59 tūkst. Mwh už 13,7 mln. litų, o 2008 m. – 56, 9 tūkst. MWh už 10, 8 mln. litų.
Lieka tik pasidžiaugti tokiais puikiais rezultatais – kažkam ir krizės metu sekasi. Tiesa, vargu ar eiliniams vartotojams taip pasiseks, jei nebeliks lengvatinio 9 proc. PVM tarifo.
Gyventojai skundžiasi: vieniems per karšta ir baiminasi didelių sąskaitų, kitiems – per šalta. Ką galima patarti?
„Gyvenamosiose patalpose pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas šildymo sezono metu turi būti užtikrinama 18 laipsnių šilumos temperatūra. Mes tikrai nesame suinteresuoti, kad gyventojai mokėtų daugiau, ir labiau šildyti. Daug priklauso nuo butų būklės: vieni suremontuoti, mažesni šilumos nuostoliai, kiti – prastesnės būklės, langai kiauri“, – atsakė K. Mickevičius.
„Plungės mieste už šilumą mažiausiai moka A. Vaišvilos g. 31 renovuoto namo, brangiausiai – S. Nėries g. 4 namo gyventojai: namas seniai statytas, reikalaujantis remonto, nesutvarkytas šilumos punktas, netinkamai suprojektuoti vamzdynai“, – pasakojo S. Norkus.
Kompensacijas gauna ir skolininkai
Daugelis gyventojų mano: jei yra įsiskolinę, kompensacijų už šilumą gauti neįmanoma. Iš tikrųjų kompensacijas gauti gali ir įsiskolinę, mažas pajamas gaunantys gyventojai. Tai daroma Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimu, jei gyventojas yra darbingas arba registruotas darbo biržoje. Keista, bet pasitaiko atvejų, kad savo gerove nesirūpinama ir piktybiškai ar dėl tingėjimo.
Per 2009 metus už būsto šildymą ir karštą vandenį gyventojai gavo 1,1 mln. Lt kompensacijų. Tai du kartus daugiau nei 2008 m. (0,56 mln. Lt). Žinoma, per tą laikotarpį rajone gerokai išaugo nedarbas (2008 m. – 12,2 proc., o 2009 m. – 13,5 proc.).
Šilumos kaina kinta kas mėnesį
Kaip paaiškino S. Norkus, šilumos kaina susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Pastovioji dalis perskaičiuojama kartą per metus, atsižvelgiant į realizacijos ir infliacijos koeficientus (nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. yra 6,04 ct/kWh (be PVM), buvo 5,75). Kintamoji perskaičiuojama nuo lapkričio kas mėnesį, priklausomai nuo kuro kainos: jei kuro kaina kinta mažiau kaip 5 proc., kaina gali būti ir neperskaičiuojama.
Spalio mėnesį daugiabučių namų gyventojams suminė vienanarė šilumos kaina (be PVM) už suvartotą šilumos kiekį (su šilumos pardavimo kaina) buvo 24,87 ct/kWh. Lapkritį krito iki 18,63, nuo gruodžio vėl didėjo – 19,64, už sausio mėnesį siekia 20,03 ct/kWh.
Mokūs gyventojai nenukenčia?
Girdime priekaištų, kad mokūs gyventojai sumoka už nemokius. „Tai netiesa. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skolų į mokesčių formulę neįskaičiuoja. Jei jūsų kaimynas yra nemokus, tikrai jums neteks mokėti daugiau. Labiausiai kenčia mūsų bendrovė“, – nuramino S. Norkus.
Tačiau pasitikslinę sužinojome – perskaičiuojant bazines kainas, palūkanos už banko kreditus yra vertinamos. Taigi nebūkime naivūs – niekas nė iš kur neatsiranda, niekur nepradingsta.
Už kieno pinigus šildomas oras?
Kiekvieną žiemą Stoties gatvėje (ir ne tik), daugiabučių namų kieme, matoma plika žemė, nors aplinkui pilna sniego – aišku, kur po žeme vingiuoja šilumą perduodantys vamzdžiai. Gyventojai skundžiasi, kad iš jų kišenės šildomas oras. „Tam tikras trasų nuostolių koeficientas yra leistinas ir įskaičiuotas į šilumos kainą gyventojams, tai fiziškai neišvengiama. Jei viršijamos leistinos normos, mūsų bendrovė dengia susidariusius nuostolius“, – paaiškino komercijos direktorius.
Kiekvienas suprantame, kad šilumos nuostoliai (kaip yra pasakęs vienas tarybos narys, tai šiluma „kurmiams šildyti“) – pinigai ir nemaži pinigai, sumokami už kurą, ir tada kyla įdomių klausimų. Jei už skolas, kurias padaro gyventojai, sumoka bendrovė, už šilumos nuostolius taip pat sumoka bendrovė, kuri perka ne vieną milijoną kainuojančią katilinę (ne paslaptis – ir darbuotojų atlyginimai), kur tas neišsemiamas aukso šulinys? Išeitų, kad turtingi tie Šilumos tinklai, tik kažin ar ne mūsų visų vartotojų dėka?
Kaip sakoma, viltis ir rožiniai akiniai sukuria puikias iliuzijas. Deja, realybė kita. Belieka tikėtis, kad Tigro metais plungiškių šitas „monstras“ nesudraskys, juk turime tokias puikias perspektyvas – naujam sezonui naują biokuru kūrenamą katilinę (tris kartus pigesnis kuras nei dujos), naują trasą, jungiančią senamiestį ir Dariaus ir Girėno kvartalą, tai ir nuostoliai tikrai sumažės. Na, ir, žinoma, mums, eiliniams, belieka tikėtis… kaip jau įprasta rinkoje siūlyti, šilumos kainos su nuolaida.