![](https://laikrastisplunge.lt/wp-content/plugins/lazy-load/images/1x1.trans.gif)
Šios savaitės pradžioje iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) atvykę pareigūnai kartu su Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais iš Minijos upės (ties kaimo turizmo sodyba „Žemsodis“) traukė šimtus negyvų žuvų ir aiškinosi, dėl kokios priežasties jos nugaišo.
Antradienį ŠRAAD išplatino pranešimą, kad įstaigos pareigūnai kelias dienas intensyviai aiškinasi galimas žuvų kritimo priežastis Plungės rajone, Minijos upėje. Keli šimtai jų nugaišusių pastebėta sekmadienio rytą. Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūrai apie tai pranešė pakrantėje įsikūrusios poilsiavietės savininkė, pamačiusi upės srovės nešamas negyvas žuvis.
Į įvykio vietą atskubėjo Telšių ir Plungės rajonų agentūrų darbuotojai. Jie negyvų žuvų aptiko maždaug 500 metrų upės ruože. Aiškindamiesi, dėl ko jos nugaišo, aplinkosaugininkai apžiūrėjo pakrantes, paėmė Minijos ir į ją įtekančios Mažosios Sruojos vandens mėginius, o kritusias žuvis atidavė tirti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Iš pradžių įtarta, kad vanduo galbūt užterštas srutomis. Mat išvakarėse ŠRAAD pareigūnams buvo pranešta, kad netoli tos vietos tvyro baisi smarvė. Aplinkosaugininkai pradėjo ieškoti galimų taršos šaltinių: apžiūrėjo valymo įrenginius, aplinkinius laukus. Nustatyta, kad vienas ūkininkas laukus laisto srutomis, nors pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus savaitgaliais to daryti negalima, jei arti yra gyvenamųjų namų ar gyvenviečių. Surinkta medžiaga bus tiriama.
Aplinkosaugininkai patikrino, ar srutos nepatenka į paviršinius vandens telkinius. Nutekėjimo nenustatyta. Kad srutų nepakliuvo į Minijos upę, patvirtino ir pirminis vandens tyrimas: ŠRAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus laboratorijos duomenimis, vandenyje ištirpusio amonio ir fosforo kiekiai nėra dideli ir normų neviršija. Jei į vandenį patektų srutų, šie rodikliai būtų ženkliai didesni.
Taip pat bus tiriama, ar vanduo neužterštas kitomis cheminėmis medžiagomis. Mėginiai atlikti detalesnį ekotoksiškumo tyrimą buvo perduoti Aplinkos apsaugos agentūrai. Tiriamos ir kritusios žuvys. Kas galėjo jas pražudyti, aiškinasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.
„Plungės“ kalbintas Plungės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Virginijus Gailius patvirtino, kad žuvys perduotos jų centrinei laboratorijai ir bus tiriamos. „Taip, mes šia tema diskutavome su aplinkosaugininkais. Aš, kaip veterinaras, galiu pasakyti, kad žuvys krito ne nuo ligos. Mat surinktosios – įvairių rūšių ir amžiaus, o nugaišo vienu momentu. Kartu su aplinkosaugininkais atmetėme ir tą versiją, kad žuvis pražudė srutomis užterštas vanduo. Visai tikėtina, kad bus pasidarbavę vadinamieji elektrikai, bet tiksliau viską sužinosime, kai bus atlikti tyrimai. Bet jau dabar galėčiau tvirtinti, kad dėl ligų tikimybės esame ramūs“, – sakė V. Gailius.
Antradienį iš Šiaulių atvykę
ŠRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausieji specialistai iš upės rinko nugaišusias žuvis. Kiek jų pražudyta? Kokie nuostoliai gamtai? „Į šiuos klausimus atsakyti sunku. Vien mes šiandien surinkome apie 60–70 kilogramų žuvų. Žinoma, jos jau pradėjusios pūti, – kalbėjo aplinkosaugininkai. – Tačiau mes aptikome tik tas, kurių nenunešė srovė, kurios įsipainiojo augaluose ar užkliuvo užutėkiuose. O kiek jų „nukeliavo“ tolyn! Kiek krito mažų žuvyčių ar mailiaus, to suskaičiuoti neįmanoma.“
Šiauliškiai aplinkos apsaugos specialistai minėjo, kad nugaišusių žuvų aptiko maždaug pusės kilometro ruože. Toliau – nei į vieną pusę, nei į kitą – jų lyg ir nėra. Rasta daug ypač vertingų upėtakių, šlakių, lydekų, raudžių, kiršlių, ešerių, gružlių, žiobrių, šapalų. „Akivaizdu, kad kritimas – momentinis. Nuo ko, kol kas neaišku. Gal elektra, o gal kažko į vandenį buvo įpilta. Daug negyvo mailiaus, bet jau plaukioja ir gyvas. Ir mažų žuvelių matėme. Dėl to galima teigti, kad vanduo nebėra pražūtingas žuvims“, – pasakojo ŠRAAD atstovai.
Įvykio vietoje buvusi Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininkė Irena Latakaitė sakė: „Tikslių tyrimų rezultatų dar neturime, bet aš manau, kad žuvys nugaišo nuo elektros. Akivaizdu, kad kritimas momentinis – vienu ypu nudvėsė visos tame ruože buvusios žuvys. Be to, pirminiai vandens tyrimai užterštumo srutomis nerodė. Šiandien paėmėme pakartotinius vandens mėginius – tirsime jį dar kartą.“
Kokie nuostoliai padaryti žuvų ištekliams Minijoje, dar bus skaičiuojama. Žinoma, bus aiškinamasi ir tai, kas šio įvykio kaltininkas. Specialistų nuomone, būtų blogiau, jei tai nutiktų uždarame vandens telkinyje – ežere ar tvenkinyje, – o upėje žuvys migruoja, tad jų netrukus vėl atsiras. Juolab kad gyvybės jau dabar yra – ir mažytės žuvelės plaukioja, ir mailiaus matosi.
Beje, pavasarį ši Minijos upės dalis praturtėjo lašišomis. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užaugino ir į Miniją paleido 2 500 vienetų šių žuvų, kurių bendras svoris buvo 200 kilogramų.