Tai specialistas, paruošiantis mirusiųjų kūnus šarvoti ir laidoti. Tokių, turinčių specialų išsilavinimą, Lietuvoje nedaug – tik aštuoni. Visi jie šiuo metu dalyvauja vieno Vokietijos instituto organizuojamuose mokymuose ir kovo mėnesį taps diplomuotais tanatopraktikais balzamuotojais. Vienas iš jų – UAB „Beinoro gedulo namai“ administratorius Petras Beinoras. Beje, Vokietijos instituto suteiktos žinios ir kvalifikacija P. Beinorui leis ne tik pačiam dirbti šį darbą, bet ir mokyti kitus.
Verslui – kone 20 metų
Mirtis yra ta tema, kuria kalbėti nesmagu, tačiau neišvengiama. Nes kiekvienam iš mūsų vėliau ar anksčiau tenka susidurti su artimųjų netektimi, rūpintis laidotuvėmis. Tokiais atvejais dažniausiai kreipiamės į laidojimo paslaugų teikėjus.
Tanatopraktiko tėvas gydytojas Petras Beinoras pirmąjį laidojimo paslaugų biurą Plungėje įsteigė kone prieš 20 metų – 1991-aisiais. Tiesa, tai buvo pirmasis privatus biuras visoje Lietuvoje, netrukus dar atidarytas Panevėžyje. Kaip sakė gydytojas, pirminė biuro paskirtis buvo teikti mirusiųjų transportavimo paslaugą. „Iš pradžių tik specialią mašiną mirusiųjų artimiesiems galėjau pasiūlyti, vėliau klientų poreikiai ėmė augti – reikia karsto, drabužių, šarvojimo salės. Dabar jau teikiame visas paslaugas, net iš užsienio mirusiuosius pargabename“, – pasakojo P. Beinoras.
Į P. Beinoro pradėtą verslą pamažu įsitraukė kone visa šeima. Tarp pagalbininkų – ir sūnus Petras, kuris, prieš dešimtmetį baigęs mokslus (įgijęs vadybos bakalauro ir socialinių mokslų magistro laipsnius), taip pat grįžo į Plungę ir padėjo tėvui versle. Beje, dabar sūnus dalį veiklos jau perėmęs iš tėvo. Taip pat – ir mirusiųjų kūnų paruošimą.
Skalpelio nereikia
Daugeliui mūsų atrodo, kad mirusiųjų kūnai tiesiog išvalomi, išimant vidaus organus. Pasak tėvo ir sūnaus Beinorų, taip buvo anksčiau, dabar viskas daroma šiuolaikiškiau, naudojant kur kas modernesnes technologijas ir aparatūrą. Šiuolaikiniam specialistui skalpelio nereikia, jis kūną užkonservuoja specialių chemikalų pagalba.
Anksčiau artimieji velionį pasiimdavo iš vadinamosios lavoninės jau sutvarkytą, aprengtą, daliai mirusiųjų būdavo atliekamas vadinamasis skrodimas, kuris mediciniškai vadinasi autopsija. Skrodimai daromi ir dabar: jų metu atliekami tyrimai,
išsiaiškinama, nuo ko žmogus mirė, tačiau kūnas nesutvarkomas, vidaus organai paliekami. Šiuo metu medicinos įstaigos nebegali ruošti mirusiųjų kūnų šarvoti. To neleidžia pernai liepą įsigaliojęs Žmogaus palaikų laidojimo įstatymas.
Turi visas licencijas
Minėtasis įstatymas reikalauja, kad mirusiųjų kūnų ruošimu užsiimtų tik licencijuotos įmonės. „Mes turime
penkių rūšių licencijas: palaikams laikyti, paruošti šarvojimui, šarvoti, pradiniam vežimui, vežimui laidoti ir pačiam laidojimui“, – pasakojo direktorius P. Beinoras. Anot bendrovės vadovo, „Beinoro gedulo namai“ yra vienintelė įmonė regione, turinti visas paslaugoms teikti būtinas licencijas, patalpas, įrangą, priemones ir kvalifikuotą specialistą.
Kūnas užkonservuojamas
UAB „Beinoro gedulo namai“ administratoriumi dirbantis jaunesnysis P. Beinoras šiuolaikiškai mirusiųjų kūnus pradėjo tvarkyti maždaug prieš pusantrų metų. Pasak jo, palaikus ruošti galima pradėti ne anksčiau kaip praėjus trim valandoms nuo mirties, tinkamiausia – kai praeina šešios valandos, nes būtent po tiek laiko miršta paskutinė ląstelė. Iš pradžių kūnas dezinfekuojamas, paskui naikinami sąstingiai, atliekamos arterinės injekcijos. Jų metu vietoj kraujo visa kraujotakos sistema prileidžiama balzamuojančio skysčio, kuris geriasi į audinius. Taip kūnas užkonservuojamas, be to, sunaikinami visi infekcijų sukėlėjai, o tai reiškia, jog nuo balzamuotų palaikų užsikrėsti nebeįmanoma.
Balzamavimui naudojami specialūs chemikalai. Anot tanatopraktiko, kiekvieniems palaikams reikia vis kitokio balzamavimo skysčio. Vienoks tinka sava mirtimi mirusiam, kitokie – sumuštam, vartojusiam narkotikus, gydytam chemijos terapija žmogui ir t. t. Balzamuojantys skysčiai pakeičia mirusiojo odos spalvą, pagerina audinių būklę. Todėl artimieji neretai sako, kad, būdamas gyvas, jų velionis neatrodė toks gražus. Juolab kad palaikai gražiai sutvarkomi ir iš išorės, naudojant įvairius kremus, tepalus.
Tenka ir rekonstruoti
Kaip pasakojo P. Beinoras, šiuolaikinės priemonės leidžia visus mirusiuosius šarvoti atviruose karstuose. Net tuos, kurių veidai ar kūnai būna baisiai sudarkyti per įvairias avarijas, nusikaltimų metu. „Veido ar kūno surinkimas ir atkūrimas iš dalių vadinamas rekonstrukcija. Specialistas, gavęs velionio nuotrauką, gali rekonstruoti net ir visiškai suniokotus palaikus. Tam, žinoma, reikia daug laiko ir… būti truputį skulptoriumi“, – pasakojo P. Beinoras.
Iš P. Beinoro rodytų nuotraukų matyti, kad gražiai sutvarkyti įmanoma net neatpažįstamai sudarkytus, pamėlynavusius veidus, kūnus. Atkuriama taip, kad slėpti tikrai nebereikia. Ar tai brangu? „Kaina prieinama visų mirusiųjų artimiesiems, ne tik turtingiems“, – sakė specialistas.
Moko Vokietijos lektoriai
Viso to P. Beinorą ir kitus septynis Lietuvos tanatopraktikus balzamuotojus jau daugiau nei metus moko Vokietijos instituto lektoriai. Besimokančiųjų grupė praktiką atlieka UAB „Vilniaus laidojimo rūmai“.
Anot P. Beinoro, norint tapti tanatopraktiku balzamuotoju, reikia mokytis daugelio skirtingų dalykų: medicinos, anatomijos, chemijos, mikrobiologijos ir t. t. Be to, būtina išklausyti daug įvairių kursų: išmanyti higienos normas, medicinos atliekų tvarkymą, kaip dirbti su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir kt. Ir dar – būtina pasiskiepyti nuo begalės įvairiausių ligų. Nes kiekvienas mirusysis yra vienokios ar kitokios infekcijos nešiotojas.
UAB „Beinoro gedulo namai“ nuomoja keturias šarvojimo sales, kurios retai kada būna tuščios. Tai reiškia, jog tanatopraktikui balzamuotojui kone kasdien tenka prisiliesti prie mirties. Ar įmanoma prie jos priprasti? Pasak P. Beinoro, priprasti neįmanoma, tačiau reikia išmokti atsiriboti, suvokti, kad toks yra tavo darbas, kad taip tu pasitarnauji gyviesiems.
