Šiluvoje švenčiami Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai. Prasidėję rugsėjo 7-ąją, Dievo Motinos gimimo dienos išvakarėse, jie baigiasi šiandien, rugsėjo 15-ąją.
Rugsėjo 10-oji, sekmadienis, pagrindinė atlaidų diena, buvo skirta maldai su palaimintuoju Teofiliumi už lietuvius pasaulyje.
Rugpjūčio 25 d. į Šiluvą didžiajame relikvijoriuje buvo atvežtos palaimintojo Teofiliaus Matulionio relikvijos. Jos atkeliavo iš Pivašiūnų šventovės, kur buvo piligrimų lankomos per Žolinės atlaidus. Keliaujančios relikvijos suteikia galimybę kiekvienam apsilankančiajam atlaiduose sutikti Kristų per palaimintojo Teofiliaus užtarimą, iš arti prisiliečiant prie jo relikvijų.
Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ homilijoje priminė, kad šio žmogaus likimas buvo tikrai nelengvas – jam teko sunkiai siekti mokslo, kaip dažnam lietuviui XX amžiaus pabaigoje. Teko dirbti toli nuo Tėvynės, kalėti sovietinėje Rusijoje vien todėl, kad buvo kunigas. Senatvėje – dar dešimt metų kalėjimo, šlubuojanti sveikata, o sugrįžus į Lietuvą – tremtis iš savo vyskupijos, nuolatinis persekiojimas ir mirtis po kratos bei neaiškios prievartinės injekcijos. „Šiandien meldžiame palaimintojo Teofiliaus užtarimo visiems Lietuvos žmonėms, ypač atsakomybės suvokimo priimant sprendimus – tiek mažiausioje bendruomenėje, tiek valstybėje, – sakė dvasininkas. – Atsakomybė susipina su meile, be meilės kažin ar ji būtų įmanoma. Tokios gražios, atsakingos meilės pavyzdžiai – tai Lietuvos žmonės, kurių dėka 1918-ieji visiems laikams įėjo į mūsų istoriją kaip nepriklausomos valstybės pradžia; tai savanoriai ir partizanai, gynę Tėvynės laisvę.“
Arkivyskupas pabrėžė, kad rugsėjo 8-oji, Mergelės Marijos gimimo liturginė diena, ilgą laiką buvo švenčiama kaip tautos ir valstybės šventė. Ir šiandien ji turėtų žadinti kiekvieno iš mūsų atsakomybę už Tėvynės saugumą ir ateitį, atsakomybę už artimą, už aplinką, kurioje būtų saugu gyventi, už savo kalbą. „Kviečiame ir linkime, kad valdžios žmonės rodytų aukščiausią atsakomybę, matydami kiekvieną žmogų – kaimo ir miesto, jauną ir seną, kad kiekvienas kurtų teisingesnę Lietuvą, kurioje neliktų pralaimėjusiųjų, atstumtųjų, „antraeilių“ piliečių, kad nė vienas nebėgtų iš Lietuvos, bet norėtų į ją kuo greičiau sugrįžti. Norime, kad visi lietuviai, kad ir kur gyventų, jaustų atsakomybę už savo šalį: Lietuva neturi kitų vaikų, tik mus, ir mes neturime kitos Tėvynės, tik Lietuvą“, – kalbėjo dvasininkas, mūsų šalies vyskupų vardu pakviesdamas maldai už svarbiausią dabartinio pasaulio rūpestį – rūpestį dėl taikos.
Šventasis Jonas Paulius II, lankydamasis Šiluvoje 1993-iaisiais, sakė: „Marija, Taikos Karalienė, saugojusi jus ilgais išmėginimų metais, nepaliks vienišų ir ateities kelyje.“
Kvietimą melstis už taiką rugsėjo 8-ąją išplatino ir Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriatas. Jame rašoma:
„Brangūs Lietuvos tikintieji, rugsėjo 1-ąją Lietuvoje prasidėjo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metai, per kuriuos taip pat švęsime Lietuvos valstybės šimtmetį. Švč. Mergelės Marijos paveikslo Trakuose vainikavimo 300 metų sukaktis mums primins, kad Dievo Motina globoja mūsų Tėvynę nuo amžių.
Įžengiame į šiuos metus tokiu laiku, kai visame pasaulyje minimas Dievo Motinos apsireiškimo Fatimoje šimtmetis. Taikos angelas, paruošęs Fatimos piemenėlių širdis Marijos apsireiškimui, kvietė: „Jėzaus ir Marijos širdys laukia jūsų karštų maldų.“ O pati Marija, apsireiškusi Fatimoje, ragino karštai melstis už taiką pasaulyje.
Šiandien, švęsdami Švč. Mergelės Marijos gimimo iškilmę ir Šiluvos atlaidus, atsiliepkime į Marijos kvietimą. Nesiliaujant karui Artimuosiuose Rytuose, kylant įtampai Pietryčių Azijoje, Europą vis supurtant terorizmo aktams, nerimstant ir mūsų regionui, melskime Švenčiausiąją Dievo Motiną taikos pasauliui ir mūsų šaliai.
Šiluvos atlaidų proga kviečiame visus susitelkti maldai už taiką. Šią atlaidų savaitę piligrimai Šiluvoje ir visi Lietuvos tikintieji kreipkimės į Švč. Mergelę Mariją melsdami, kad visame pasaulyje įsigalėtų taika, kad liautųsi tikinčiųjų persekiojimas, o nukentėję nuo karo sulauktų pagalbos ir teisingumo.
Savo dienomis palaimintasis Teofilius, matydamas neramumus pasaulyje, rašė: „Nejučiomis ne vienam veržiasi klausimas: kas bus? ką daryti? Nenusiminkime, brangūs broliai ir seserys Kristuje, nepraraskime pusiausvyros. Pasitikėkime Dievu, prisiminkime Kristaus įspėjimą: „Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta“ (Lk 11,9).“