Ketvirtadienį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje dar sykį svarstyta, kaip išgyventi su kone penktadaliu sumažėjusiu 2010 metų biudžetu. Prieš tai klausimą aptarė visi komitetai. Tvirtinti jį planuojama vasarį.
Prieš Savivaldybės tarybos narius stojęs Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis dar kartą priminė – biudžetas mažėja. 2009 metų patikslintas pajamų planas buvo 97 milijonai litų, surinkta 91 mln. Lt. 2010-ųjų plane – vos 80 mln. Lt. Taigi su tokia suma teks išgyventi. Žinoma, jeigu ir tiek dar bus surinkta.
Pasak A. Krauleidžio, Savivaldybės administracija tikisi, kad Finansų ministerija iki balandžio 1-osios atiduos 2009-aisiais negautus pinigus, kuriais būtų galima dengti pernykščius įsiskolinimus. O jų nemažai – beveik 6 mln. Lt.
A. Krauleidžio teigimu, 2010 metams planuojamos tik pačios būtiniausios išlaidos. Daugeliui programų vykdyti lėšų visiškai nėra, o prie investicinių projektų bus prisidedama iš banko skolintais pinigais.
Sunkiausia bus biudžetinėms įstaigoms. Mat jų darbuotojų darbo užmokesčio fondą tenka mažinti 10 proc., o kitoms įstaigų reikmėms (mokesčiams už šildymą, vandenį, elektrą, telekomunikacijas ir kt.) yra tik trečdalis (apie 37 proc.) reikiamų lėšų. Tiesa, siūlomas ir kitas variantas – darbo užmokesčio fondą mažinti 18 proc., tuomet kitoms įstaigų išlaidoms atsirastų apie 63 proc. realiai reikalingos sumos. Beje, svarbu ir tai, kad, planuojant įstaigų išlaidas, lygiuotąsi į 2009 metų kainų lygį – neįskaičiuotas elektros, šildymo ir kitų paslaugų pabrangimas. O tai reiškia, jog pinigų trūkumas bus dar didesnis nei nurodoma.
„Jūs tik gąsdinate, kad mažinsite atlyginimus – gal 10, gal 18 procentų. Bet juk ir sumažinus, problema nebus išspręsta, pinigų būtiniausioms išlaidoms vis vien trūksta. Negi Savivaldybės administracija neturi jokio kito pinigų taupymo plano?“ – teiravosi tarybos narys Rimas Ščupokas.
Pasak A. Krauleidžio, Savivaldybės taryba tam ir renkasi, kad teiktų siūlymus – iš kur daugiau pinigų gauti, kaip mažiau išleisti. O Savivaldybės administracija, formuodama biudžetą, į tuos siūlymus atsižvelgia.
Merė Elvyra Valerija Lapukienė pinigų sutaupyti siūlė trumpinant darbo savaitę – kad biudžetinės įstaigos dirbtų ne 5, o 4 dienas. Taip esą būtų įmanoma sutaupyti apie 0,5 milijono litų. Pasak R. Ščupoko, ir darbo savaitės trumpinimas, ir nemokamos atostogos reiškia tą patį – mažesnį atlyginimą.
Tarybos nariai Robertas Endrikas ir Jonas Varkalys sakė nepritariantys, kad mokos fondas visoms biudžetinėms įstaigoms būtų nukerpamas po tiek pat procentų. Mat vienos įstaigos – „apaugusios lašiniais“ ir 10 procentų mažėjimo net nepajus, o kitos ir su dabartinėmis lėšomis, nekalbant jau apie mažinimą, skursta. Taigi, karpant lėšas, į kiekvieną įstaigą reikėtų atsižvelgti atskirai.
Audrius Klišonis piktinosi, kad nėra lygybės – iš vienos pusės mažinami pinigai, iš kitos – „auginami“ nereikalingi etatai. „Pavyzdžiui, dabar skelbiate konkursą Didvyčių darželio-mokyklos buhalterio pareigoms eiti. Kam įstaigai, turinčiai tik saujelę mokinių, reikia atskiro buhalterio?“ – priekaištavo A. Klišonis.
Aidas Kėsas stebėjosi pamatęs, kad vieno iš svarbiausių miesto renginių – tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio – eilutėje puikuojasi nulis. Negi šio renginio nefinansuosime? Kodėl? Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus, jo žinioje būsiančios lėšos išskirtiniams renginiams organizuoti. Kokie tie renginiai, dar neaišku – būsiąs sudarytas sąrašas. „Į jį pateks Oginskio festivalis, „Saulelė raudona“, keletas sporto renginių. Šie, nors ir nelabai dosniai, vis dėlto bus finansuojami“, – sakė A. Krauleidis.
Į tarybos narius kreipėsi ir M. Oginskio festivalio organizavimu
besirūpinanti Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė Genovaitė Žiobakienė: „Tai tarptautinis, iš anksto planuojamas renginys. Jau dabar sudarinėjami koncertų grafikai, kviečiami kolektyvai iš užsienio, todėl mums būtina žinoti, kokiomis lėšomis disponuosime“.
Baigiant aptarinėti biudžetą, Savivaldybės administracijai drausmės davė ir Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys. „Pagal įstatymą 2010 metų biudžeto plane turi būti numatyti asignavimai pernykščiams įsiskolinimams dengti. O jūs apie tai – nė žodžio“, – priekaištavo A. Čepys. Pasak A. Krauleidžio, biudžete tie pinigai nenumatyti, nes tikimasi gauti iš Finansų ministerijos. Na, o jei į 2010 metų išlaidų planą įtrauktume dar ir 4-5 milijonus litų skolų, rajonui išvis būtų riesta.
Šįkart Savivaldybės biudžetas tik aptartas. Vasarį, kai dar sykį apsvarstys komitetai, jis turėtų būti patvirtintas.
