Spalio 16 dieną baigėsi Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko Vaido Gasiūno penkerių metų darbo kadencija. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, vadovaudamasi Teismų įstatymu, dar birželio pradžioje paskelbė atranką į šias pareigas. Pretendentų nedaug – tik du. Panašu, kad daugelį gali gąsdinti prasidėjęs teismų reorganizavimo procesas.
Atranka į teismo pirmininko pareigas
Kaip sakė V. Gasiūnas, Prezidentė Dalia Grybauskaitė išleido dekretą, kuriuo nuo spalio 17 dienos atleido jį iš einamų pareigų. Priežastis viena – baigėsi įgaliojimai, kurie jam buvo suteikti 2012-aisiais penkerių metų kadencijai.
Įsigaliojus šalies vadovės dekretui, V. Gasiūnas teisme liks dirbti teisėju, o pirmininke laikinai bus paskirta teisėja Aušra Volskytė, kuri iki dabartinio vadovo daug metų ėjo šias pareigas. „Pagal Teismų įstatymą laikinai vadovauti paskiriamas ilgiausią darbo stažą turintis to teismo teisėjas. Taigi į ankstesnes pareigas sugrįš kolegė A. Volskytė“, – kalbėjo teisininkas.
Prezidento kanceliarija Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko atranką paskelbė birželio 6 dieną. Pretendentų sąrašas, kurį sudaro Nacionalinė teismų administracija, turėjo būti parengtas iki rugpjūčio 4-osios.
Skaitytojams priminsime, kad nuo 2018 metų sausio 1 dienos prie Plungės rajono apylinkės teismo bus prijungti dar trys apylinkių teismai – Kretingos, Palangos ir Skuodo. Todėl Prezidento kanceliarija dalyvauti atrankoje kvietė visus šiuo metu veikiančių minėtųjų apylinkių teismų teisėjus ir kitus Teismų įstatymo reikalavimus atitinkančius asmenis.
Tačiau norinčiųjų eiti šias atsakingas pareigas nebuvo daug. Į jas pretenduoja tik du asmenys – V. Gasiūnas ir Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė.
V. Gasiūnas 1995-aisiais baigė tuometinę Lietuvos policijos akademiją (dabar – Mykolo Romerio universitetas), kuriame įgijo teisininko kvalifikaciją. Nuo 1992 metų spalio iki 1996 metų sausio dirbo vyr. inspektoriumi Plungės rajono policijos komisariate, 1996–2004 m. – prokuroru Plungės rajono apylinkės prokuratūroje. Nuo 2004-ųjų ėjo Plungės rajono apylinkės teismo teisėjo pareigas, nuo 2012-ųjų spalio – pirmininko.
A. Žeromskytė-Stanienė 2004-aisiais Lietuvos teisės universitete (dabar – Mykolo Romerio universitetas) įgijo teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį. 2007 m. – teisės magistro kvalifikacinį laipsnį. 2004–2013 m. dirbo Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo padėjėja, nuo 2013-ųjų iki šiol – Kauno apylinkės teismo teisėja.
Abi kandidatūras vertins Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, vėliau – Prezidentė.
Apie reformą
Dar 2015 metų gruodį Seimas pritarė teismų reformos projektui, kuriuo numatyta stambinti Lietuvos teismus. Nuo 2018-ųjų šalyje veiks tik 22 teismai: 12 apylinkių teismų, 5 apygardų teismai, 2 apygardų administraciniai teismai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų administraciniai teismai bus sujungti į vieną – Regionų apygardos administracinį teismą su keturiais regioniniais padaliniais. Vilniaus apygardos administracinis teismas į reorganizavimo procesą neįtrauktas.
Teismo rūmų, kuriuose dirbs teisėjai, po reformos išliks tiek pat. Žmonėms teismo paslaugos bus prieinamos ir toliau tose pačiose vietovėse ir patalpose, tačiau teismų administravimas bus atliekamas iš dvylikos pagrindinių centrų. Beje, bylą inicijuojančius dokumentus gyventojai galės pateikti bet kuriame atitinkamo apylinkės teismo filiale. Reforma sumažins biurokratiją ir palengvins žmonėms prieigą prie teisingumo. Pavyzdžiui, jei žmogus gyvena Palangoje, o jo byla turi būti nagrinėjama Kretingos teisme, dabar jis turi vykti į Kretingą ir ten pateikti procesinius dokumentus. Po reformos galės tai padaryti Palangos teisme ir tie dokumentai teismų sistemos resursais bus pristatomi į tą teismą, kuris bylą nagrinės. Atsižvelgiant į gyventojų interesus, lanksčiau bus parenkama ir bylų nagrinėjimo vieta.
Reformos įgyvendinimas leis suvienodinti teismo rūmų darbo krūvį. Tais atvejais, kai viename iš jų bus susidaręs didelis bylų kiekis, jam į pagalbą ateis kitų teismo rūmų teisėjai. Be to, reforma padės taupyti – sumažės administravimo išlaidos.
Kaip minėjome, Plungės rajono apylinkės teismas nuo 2018-ųjų taps centriniais rūmais, prie kurių bus prijungti Kretingos, Palangos ir Skuodo teismai. Siekiant efektyvesnio reformos įgyvendinimo, išliekančiuose apylinkių teismuose nuo šių metų rugsėjo 1-osios įsteigtos naujos teismo kanclerių pareigybės. Plungės rajono apylinkės teisme ši pareigybė įkurta rugsėjo 18-ąją – kancleriu dirba Juozas Kaminskas.
Kaip pasakojo J. Kaminskas, Plungės rajono apylinkės teisme dėl reformos kai kurios pareigybės bus sujungtos. Pavyzdžiui, vietoje keturių informatikų dirbs vienas Informacinių technologijų skyriaus vedėjas ir specialistai (informatikai). Vietoje keturių raštinės vedėjų – vienas Raštinės skyriaus vedėjas ir trys poskyrių vedėjai. Kai kurių pareigybių atsisakoma – vietoje keturių teismo administracijos sekretorių liks vienas, dirbs centriniuose rūmuose. Kituose teismuose šias pareigas einantiems asmenims bus siūlomas kitas darbas.
Plungės rajono apylinkės teisme atsiras kelios naujos pareigybės: teismo pirmininko pavaduotojas, pirmininko padėjėjas (ryšiams su žiniasklaida ir visuomene), kancleris (jau yra), psichologas.
Numatytas teismo darbuotojų skaičius – 92,5 etato: 17 teisėjų, 75,5 etato – kitas personalas. Valstybės tarnautojų bus 50, dirbančiųjų pagal darbo sutartis – 25,5.
Plungės rūmuose bus 41 etatas, Kretingos – 21, Palangos – 15,5, Skuodo – 15.
„Nors teismo struktūroje ir numatyti kai kurie etatai, tačiau jų finansavimo klausimas nėra išspręstas. Dėl tos priežasties kai kurios darbo vietos laikinai liks neužimtos – kol kas nebus teismo pirmininko pavaduotojo, pirmininko padėjėjo (ryšiams su žiniasklaida ir visuomene), psichologo.
Šiuo metu daliai teismų darbuotojų jau įteikti, o kai kurie artimiausiu metu gaus įspėjimus arba informacinius pranešimus apie reorganizaciją ir struktūros pakeitimus, susijusius su jų darbo vieta. Visiems įspėjimus gavusiems darbuotojams bus siūlomos kitos darbo vietos. Tiesa, teisėjai informacinių pranešimų negaus – jie liks eiti savo pareigas.
kažin atlikus žmonių apklausą,ar jie tiktų aplamai.
kaži ar žmonės patys žino ko nori, pas mus tie žmonės supuvę