
Spalio 28 d. (šeštadienį) 12 val. Plungės viešojoje bibliotekoje-laikrodinėje vyks konferencija „Prelatas Konstantinas Olšauskas – moderniosios Lietuvos valstybės kūrėjų gretose“. Tai projekto „Rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana ir prelatas Konstantinas Olšauskas – XX a. pradžios švietėjai ir lietuvybės žadintojai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, antroji konferencija.
Prelatas Konstantinas Olšauskas gimė 1867-aisiais Burbaičių kaime Plungės valsčiuje. Šiam žymiam XX a. pradžios politikos ir visuomenės veikėjui, švietimo įstaigų kūrėjui, diplomatui, knygnešiui – 150 metų. Jis mūsų kraštietis, nes čia mokėsi, spaudos draudimo metais platino lietuviškas knygas, o vėliau senosiose Plungės kapinėse atgulė amžinojo poilsio.
K. Olšauską žmonės labiau žino iš sovietmečiu sukurto filmo „Devyni nuopuolio ratai“, kuriame jis kaltinamas savo mylimosios nužudymu, tačiau su jo nuopelnais lietuvybės išsaugojimui spaudos draudimo metais ir didžiuliu indėliu į besikuriančios Lietuvos valstybės politiką ir švietimą plačiau susipažinę nedaugelis. Minint jubiliejų aktualu sužinoti daugiau. Todėl biblioteka organizuoja konferenciją, kurios metu bus kalbama apie prelato visuomeninę veiklą besikuriančios Lietuvos labui.
Į konferenciją skaityti pranešimo atvyks Lietuvos edukologijos universiteto profesorė, humanitarinių mokslų srities istorijos krypties mokslų daktarė, docentė Vida Pukienė. Ji yra išleidusi monografiją apie šį dvasininką „Prelatas Konstantinas Olšauskas: visuomenės veikėjo tragedija“ (Vilnius, 2013). Prof. dr. V. Pukienės pranešimas konferencijoje – „Prelatas Konstantinas Olšauskas – socialinio-kultūrinio darbo pradininkas Žemaičių vyskupijoje“.
Kitas pranešėjas – istorikas Algirdas Grigaravičius. Jis Lietuvos centriniame valstybės archyve (Vilniuje) ieško šaltinių, tyrinėja žymių mūsų šalies žmonių gyvenimą ir veiklą. Vienas iš tokių – K. Olšauskas. Savo tyrinėjimus apie prelatą istorikas publikavo „Kultūros barų“ žurnale (2000, Nr. 11), straipsnyje „Ką nuveikė Konstantinas Olšauskas“. Konferencijai jis parengė pranešimą „Konstantinas Olšauskas mūsų valstybingumo sūkuriuose 1917–1919 metais“.
Viena pranešėja bus iš Kauno „Saulės“ gimnazijos. Gimnazijos, kurios vienas svarbiausių įkūrėjų buvo K. Olšauskas. Joje yra muziejus, turintis daug medžiagos apie šios mokymo įstaigos istoriją ir jos steigėjus. Nuo 2006-ųjų muziejų tvarko mokytoja metodininkė Solveiga Laučienė. Ji konferencijoje pristatys šviečiamąją veiklą Kaune XX a. pradžioje. S. Laučienės pranešimas – „Saulės“ švietimo draugijos ir jos vadovo prelato Konstantino Olšausko veikla „Saulės“ rūmuose“.
Žemaičių vyskupystės muziejaus bibliotekoje Varniuose yra senas rankraštis apie prelatą K. Olšauską. Bibliotekos vedėja, muziejininkė Jurgita Ivinskienė pasisiūlė ištyrinėti jį ir pristatyti konferencijai. Jos pranešimas – „Vienas rankraštis apie Konstantiną Olšauską“.
Prelatas K. Olšauskas buvo neeilinė asmenybė, labai prieštaringai vertinama, turinti tragišką asmeninę istoriją, bet nuveikusi labai daug reikšmingų darbų, apie kuriuos turėtume žinoti, todėl visus maloniai kviečiame į konferenciją.
Po konferencijos nunešime gėlių ant prelato kapo, uždegsime žvakutę prie kažkada slapčia naktį pastatyto paminklo. Ant jo neteisingai iškalta dvasininko gimimo data, klaidinanti plungiškius. Taip atsitiko, matyt, todėl, kad paminklas buvo daromas ir statomas paskubomis, slaptai ir, matyt, nesant galimybių patikslinti gimimo metus. Sovietmečiu buvo draudžiama net kalbėti apie buvusį nepriklausomos Lietuvos kunigą švietėją, o statyti kapinėse jam paminklą – didžiulė rizika! Tačiau paminklas pastatytas, o kapas nuolat tvarkomas. Kas buvo tokie drąsūs, išdrįsę taip daryti? Ir kodėl tie drąsūs žmonės taip darė? Apie tai taip pat sužinosite atėję į konferenciją.
Publikaciją remia UAB „VVARFF“.